Kraujo donorystė – kraujo davimas. Nuo Lietuvos Respublikos nepriklausomybės atgavimo iki 1995 metų kraujo donorystė mūsų šalyje buvo grindžiama neatlygintinos donorystės principu. Atlygį už donacijas gaudavo tik plazmos donorai. Duodantiems kraujo žmonėms skatinama kraujo ląstelių regeneracija, kamieninių ląstelių sintezė, o tai skatina audinių atsinaujinimo procesus. Po didesnių nukraujavimų (avarijų, gimdymų ar didelių operacijų ir kt. atvejais) donorai turi didesnę tikimybę išgyventi, nei kraujo neduodantys žmonės. 

Kraujo donorystės veikla, telkiant ir tiriant donorus, imant kraują iš donorų bei gaminant kraujo komponentus, taip pat superkant iš kitų kraujo donorystės įstaigų trūkstamą kraują ir jo komponentus, užsiima Nacionalinis kraujo centras.

Pasaulinė kraujo donorų diena minima birželio 14-ąją, siekiant atkreipti visuomenės dėmesį į savanoriškos neatlygintinos kraujo donorystės skatinimą. Birželio 14-ąją gimė Nobelio premijos laureatas, mokslininkas Karlas Landšteineris. Jis sukūrė kraujo grupių sistemą. Apie kraujo donorystę, kraujo trūkumą, kraujo grupes ir ligas pagal kraujo grupes – rubrikoje Sveikata.