Kaip vienas donoras gali išgelbėti tris gyvybes: kraujo komponentų paslaptys
„Tiesiogiai surinktas donorų kraujas ligoninėse nėra naudojamas perpylimams, – teigia Renata Poviliūnienė. – Po donacijos kraujas yra centrifuguojamas,ir pirmiausiai yra atskiriami du komponentai: eritrocitų masė ir plazma, o kraujo trombocitų-leukocitų dalis gali būti naudojama trečiojo komponento sukauptųjų trombocitų ruošimui (vienam tokiam trombocitui reikia keturių donorų trombocitų-leukocitų dalių). Kraujo komponento eritrocitų masės transfuzijos yra atliekamos dažniausiai. Kiekvienas kraujo komponentas turi skirtingą galiojimo laiką: eritrocitai galioja 42 dienas ir transfuzijoms gali būti panaudojami jau sekančią dieną po donacijos. Ir šiandien taip ir yra, nes eritrocitų atsargos yra ypatingai mažos. Po atskyrimo užšaldyta plazma žemesnėje kaip – 25 0C temperatūroje gali būti saugoma 3 metus, tačiau išduoti į gydymo įstaigą transfuzijai kiekvieną plazmos vienetą galime tik po karantinavimo procedūros (atlikus donoro infekcinių žymenų tyrimus po pusės metų), t. y. po to paties donoro tyrimų, atliktų sekančių jo donacijų metu. Trečiasis kraujo komponentas – sukauptųjų trombocitų vienetas galioja 5 paras nuo paruošimo dienos, todėl dažnu atveju trombocitai ruošiami tik pagal užsakymą konkrečiam pacientui. Kad pavyktų laiku paruošti užsakytus trombocitų vienetus dažnai tenka iškviesti dešimtis donorų, prašant jų atvykti tą pačią dieną.
Pasak pašnekovės, nors vienas donoras gali padėti trims žmonėms, sunkiomis ligomis sergantiems pacientams dažnai reikia kelių ar kelių dešimčių donorų pagalbos. Kai ligonio būklė, jos ūmumas, kraujo tyrimas rodo skirtingų kraujo kūnelių sumažėjimą, jų atstatymui naudojami skirtingi kraujo komponentai.
Kiekvieno donoro svarba: kodėl reikia tokios pagalbos?
Sunkių kraujavimų atvejais netenkama didelės dalies kraujo tūrio, todėl ūmiai sumažėja visų kraujo kūnelių skaičius, sutrinka ne tik organizmo aprūpinimas deguonimi, sumažėjus trombocitų skaičiui sutrinka krešėjimas, dėl kraujo plazmos baltymų netekimo sutrinka elektrolitų, rūgščių ir šarmų pusiausvyra ir tokiam pacientui išgelbėti prireikia dešimčių vienetų skirtingų kraujo komponentų transfuzijų.– pabrėžia R.Poviliūnienė.
Tokiems pacientams reikia tiek deguonį pernešančių eritrocitų, tiek kraujo plokštelių, atsakingų už krešėjimą, tiek ir plazmos, kuri palaiko cirkuliuojančio kraujo tūrio pastovumą, šarmų ir rūgščių pusiausvyrą“, – teigia ji.
Donorystės mitai ir baimės ir tiesa, kurios galbūt nežinojote
Kodėl ne kiekvienas sveikas žmogus ryžtasi tapti donoru? Tai ko nežinome, nepatyrėme dažniausiai ir yra mūsų baimių priežastys. Žmonės bijo kraujo, adatų, nežinomo jausmo po donacijos , – atsako R.Poviliūnienė. – Geriausias būdas įveikti šias baimes – pasidomėti donorystės procesu, atvykti į kraujo centrą ir pamatyti kaip tai veikia. Patirtis rodo, kad 90 proc. donorų po kraujo davimo nejaučia jokio didelio savijautos pasikeitimo.“
Renata taip pat pastebi, kad daugelis žmonių pirmą kartą kraujo dovanoti pasiryžta dėl šeimos narių, draugų, bendradarbių pavyzdžio, t. y. donorystė ir jos gera patirtis. „Dažnai pirmą žingsnį donorystės link žengti paskatina įvykis, liga artimoje aplinkoje. Vis dažniau girdime istorijų apie žmonių solidarumą, kai į pagalbą susiburia ne tik artimieji, bet ir visai nepažįstami žmonės“, – dalinasi ji.
Gyvybių gelbėjimas: kaip jūsų kraujas gali išgelbėti gyvybes
„Kritiškai sumažėjus eritrocitų skaičiui ir hemoglobino koncentracijai (< 60–70 g/l) organizmui pradeda trūkti deguonies. Pradžioje atsirandą bendriniai simptomai nuovargis, energijos stoka, išblyškimas, vėliau širdies plakimai, dusulys, širdies skausmai ir kt. Priežastys lemiančios kritinį eritrocitų skaičiaus sumažėjimą yra labai įvairios: dėl paveldimų, kraujo, onkologinių ligų ir dėl jų taikomo gydymo (chemoterapijos), pažeidžiančių kaulų čiulpus ir taip sutrikdančių normalią eritrocitų gamybą, dėl eritrocitų sunaikinimo (hemolizės) dėl kraujavimo po sunkių operacijų, komplikuoto gimdymo, kraujagyslių pažeidimo ar kt. Kiek ir kaip greitai reikia atstatyti eritrocitų skaičių priklauso individualiai nuo ligonio būklės, nuo šios būklės ūmumo. Greitam eritrocitų skaičiaus atstatymui naudojami eritrocitų masės perpylimai ir dažnai vienam tokiam ligoniui perpilami 2-jų-3-jų ar daugiau donorų eritrocitų masės vienetai, „, – aiškina Renata.
Donorų kraujas yra gyvybiškai svarbus ne tik avarijų, bet ir kasdienėse medicininėse situacijose. „Tiek gimdyvėms, tiek operuojamiems pacientams, tiek onkologiniams ligoniams, ruošdamiesi sudėtingoms operacijoms, turime užtikrinti pakankamą eritrocitų masės atsargų kiekį. Tai leidžia neatidėlioti operacijų ar kitų gyvybiškai svarbių medicininių procedūrų.“
Naujiems donorams: kaip tapti herojumi?
R.Poviliūnienė pabrėžia, kad kraujo donorystė yra saugi tiek donorui, tiek recipientui. „Kiekvienas sveikas 18–65 metų asmuo, sveriantis daugiau nei 50 kg, gali tapti donoru, jei jo hemoglobino kiekis yra pakankamas (vyrams ≥ 135 g/l, moterims ≥ 125 g/l) ir įvertinus sąžiningai užpildytą anketą nėra galimų priežasčių dėl kurių duotas kraujas galėtų būti nesaugus. Prieš kiekvieną donaciją atliekama medicininė atranka, kurioje įvertinama donoro sveikatos būklė ir užtikrinama, kad paaukotas kraujas būtų saugus recipientui“, – aiškina ji.
Po donacijos kiekvienam donorui primename, kaip jis turėtų elgtis davęs kraujo, kad pirmosios valandos po donacijos praeitų sklandžiai, be nemalonių pojūčių (stipriai išreikšto silnumo, galvos svaigimo ar kt.). „Donorams primename, kad kraujo tūris ir kraujo kūnelių sudėtis po donacijos atsistato individualiai, todėl svarbu pasirūpinti tinkama mityba, užtikrinančia su maistu gaunamą pakankamą geležies kiekį“, – priduria R.Poviliūnienė.
Atminkite: Jūsų pagalba gali išgelbėti gyvybę!
„Norėčiau padėkoti visiems esamiems kraujo donorams, kurie reguliariai aukoja kraujo, ir tuo pačiu pakviesti dar nesiryžusius žengti šį žingsnį, – sako Renata Poviliūnienė. – Dalinkitės savo kaip donorų gerąja patirtimi su draugais ir bendradarbiais, kvieskite juos kartu. Tik bendromis pastangomis galime užtikrinti savalaikę pagalbą visiems, kuriems ji reikalinga čia ir dabar. Noriu pakviesti kiekvieną sveiką skaitytoją jau šiandien suplanuoti savo kaip donoro apsilankymą dovanoti kraujo ir visai nesvarbu trečią, dešimtą, penkiasdešimtą ar pirmą kartą ir atvykti į vieną iš kasdien veikiančių kraujo surinkimo vietų Vilniuje, Kaune, Panevėžyje, Šiauliuose ar Klaipėdoje, bei pasidalinti tokia žinute savo kolektyve, draugų rate.
Būkime sveiki ir pasirūpinkime vieni kitais.“
Kiekvienas sveikas žmogus gali tapti donoru, o jūsų kraujas gali išgelbėti net tris gyvybes.
Kaip tapti kraujo donoru ir daugiau informacijos apie kraujo donorystę galima rasti čia: www.kraujodonoryste.lt
