Slaugytoja Lina: kasdien čia ateinu kaip į šventę
NKC bendrosios praktikos slaugytoja Lina Kvedarienė įstaigoje dirba jau nuo 1986 metų. Pašnekovė sako į darbą iki šiol kasdien einanti kaip į šventę, mat šioje veikloje mato išskirtinai didelę prasmę.
Iš Skuodo kilusi moteris pasakoja, kad baigusi mokyklą rinkosi iš dviejų artimoje aplinkoje anuomet labiausiai pripažintų profesijų – buhalterijos bei medicinos. Pastaroji pašnekovei buvo kur kas arčiau širdies. Lina prisimena, kaip dar būdama maža su draugais žaisdavo gydytojus, o tėvų atvesta į gydymo įstaigas visada su pagarba ir žavesiu stebėdavo baltus chalatus vilkinčius specialistus. Mokykloje jai puikiai sekėsi gamtos mokslai, todėl atėjus laikui rinktis ateities profesiją abejonių nekilo.
Paskyrimą į Nacionalinį kraujo centrą Lina gavo vos baigusi mokslus ir slaugytojos pareigas čia eina iki šiol. Žmonėms padėti mėgstanti pašnekovė neslepia, kad dirba svajonių darbą – juk čia kiekvieną dieną ji turi galimybę ruošti donorų padovanotą kraują ligoninėms, kur jis vėliau gelbėja gyvybes.
„Dirbdama visuomet būnu pakilios nuotaikos, nes žinau, kad padedu žmonėms ir kad mano darbas turi didelę prasmę, – dalijasi pašnekovė. – Kasdien čia ateinu kaip į šventę.“
Vis dėlto, NKC Lina dirbo su pertraukomis – kelis kartus išbandė ir kitas darbovietes, norėdama paįvairinti profesinę patirtį. Tačiau moteris pripažįsta, kad širdis vis veda čia, į NKC.
„Buvau išėjusi ir kitur, bet čia vis sugrįždavau ir sugrįždavau. Kažkas mane čia labai traukia, – šypsosi Lina. – Būdama kitose darbovietėse su nostalgija vis prisimindavau kraujo donorus, su kuriais labai įdomu bendrauti, pasiilgdavau nuostabaus NKC kolektyvo ir greitai čia vėl sugrįždavau.“
Per 30 darbo NKC metų Lina sako mačiusi daug įstaigoje vykusių pokyčių: keitėsi vadovai, tobulėjo technologijos, didėjo darbo našumas, tačiau svarbiausia – pereita prie neatlygintinos donorystės. Tai, pašnekovės teigimu, yra gražiausia, kas gali būti.
„Džiaugiuosi, kad dabar mūsų visuomenė yra labai sąmoninga ir kad visi kartu prisidedame prie visuomenės sveikatos“, – pažymi Lina.
Registratorė Asta: prieš tokius žmones aš galiu tik lenktis
Ilgamečių darbuotojų NKC išties yra gausu. Viena iš jų – Vilniaus prekybos centre „CUP“ įsikūrusiose NKC patalpose dirbanti registratorė Asta. Čia ji darbuojasi dar nuo 1998 metų ir per šį laiką įstaigoje spėjo pasimatuoti įvairiausias roles.
„Būdama 18-likos metų iš mažo kaimelio Ignalinos rajone atvykau „užkariauti Vilniaus“, – su šypsena veide prisimena Asta. – Iš karto įsidarbinau NKC darbuotojams skirtoje kavinėje. Dabar, beje, ji jau nebeegzistuoja. Tačiau būtent toje kavinėje prasidėjo mano ilgas ir gražus kelias NKC.“
Registracijos darbuotoja pasakoja vėliau savo jėgas išbandžiusi NKC klinikinėje laboratorijoje, patirties įgijusi vaistų gaminimo skyriuje bei registratūroje, kai donorystė dar buvo mokama. Galimybių „pasimatuoti skirtingus rūbus“ įstaigoje buvo ir yra gausu, sako pašnekovė.
„Visada norėjau dirbti su žmonėmis, todėl dabar tą ir darau, – pažymi registratorė. – Čia apsilankantys neatlygintini donorai yra pati didžiausia motyvacija dirbti. Be to, kartu su donorais esame kaip viena didelė šeima, todėl savo darbo vietoje jaučiuosi lyg namuose. Pas mus ateina sveiki, gerai nusiteikę žmonės ir kartu darome gerus darbus. Nors ir nematome rezultato, nes paaukotas kraujas iškeliauja į ligonines, bet yra be galo gera prisidėti prie tos nematomos, tačiau itin svarbios pagalbos žmonėms.“
Asta sako kasdien liudijanti, kaip neatlygintini donorai čia ateina net pietų pertraukų metu, aukoja ne tik savo kraują, bet ir laiką. Be to, iškilus didesniam kraujo poreikiui žmonės labai lengvai susivienija, pastebi ji. Pavyzdžiui, Asta prisimena, kaip prasidėjus karui Ukrainoje „CUP“ esančiame NKC padalinyje driekėsi milžiniškos eilės norinčių dovanoti kraujo.
„Prieš tokius žmones aš galiu tik lenktis“, – teigia NKC darbuotoja.
Asta taip pat pasakoja, kad per ilgus jos darbo NKC metus sparčiai tobulėjo technologijos, keitėsi darbo specifika, sėkmingai pereita prie neatlygintinos donorystės. Pašnekovė pažymi, kad sąlygos gerėjo tiek donorams, tiek darbuotojams. Pavyzdžiui, pastaraisiais metais renovuotos ne vienos NKC patalpos, tarp jų – ir dabar itin modernus bei stilingas Vilniaus „CUP“ esantis NKC, kuriame registratorė dirba. Ne veltui moteris sako čia besijaučianti kaip namuose.
Visgi labiausiai Asta pabrėžia išskirtinį įstaigos kolektyvą, visus šiuos metus ją stipriausiai motyvavusį ir toliau sėkmingai čia dirbti.
„Savo kelyje NKC esu sutikusi galybę nuostabių kolegų, kurie visad patardavo ir darbiniais, ir asmeniniais klausimais, – neslepia pašnekovė. – Nuostabų kolektyvą bei administraciją turime ir šiandien. Be to, labai džiaugiuosi, kad čia ateina dirbti vis daugiau jaunimo. Pas mus yra labai smagu augti ir tobulėti.“
