Santaros klinikų Hematologijos, onkologijos ir transfuziologijos Kraujo centro vedėja gydytoja hematologė Lina Kryžauskaitė sako, kad su donorų kraujo paėmimu ir paruošimu dirbanti Kraujo centro komanda išskirtinė tuo, jog visus ligoninės skyrius, kuriuose pacientams gydyti taikomos inovatyvios technologijos ir gydomos sudėtingiausios ligos, reikia aprūpinti įvairiais, kartais išskirtiniais, individualius paciento poreikius atitinkančiais kraujo komponentais: „Esame šalia paciento, į kraujo poreikį reaguojame labai greitai, paruošiame ir specifinius kraujo komponentus, be kurių pagydyti pacientus būtų neįmanoma“.
Santaros klinikų Kraujo centro veikla prasidėjo nuo 2010 metų, kai donacijų skaičiai ėmė sparčiai augti: „Startavome nuo kelių tūkstančių donorų per metus, šiandien turime beveik 30 000 donacijų. Kraujo komponentais aprūpinamos Santaros klinikos, Nacionalinio vėžio instituto pacientai, hematologinėmis ligomis sergantys pacientai Klaipėdoje“, – sako gydytoja hematologė L. Kryžauskaitė.
Donoro kraujo kelias: nuo donacijos iki paciento
Donoro kraujo paruošimas transfuzijoms (sulašinti pacientams) užtrunka 24 valandas. Laboratorinės medicinos centre kraujas ištiriamas, nustatoma kraujo grupė, atliekami kiti būtini tyrimai. Iš vieno 500 ml maišelio donoro kraujo išgaunami skirtingi komponentai: eritrocitai, trombocitai ir plazma.
Kol atskiri kraujo komponentai paruošiami naudoti pacientams, atliekama daugybė veiksmų – filtruojami, šaldomi, laikomi „ramybės“ būsenos, judinami specialioje kratyklėje ir kt. Visi komponentai laikomi vietose, kuriose yra palaikoma reikalinga temperatūra, kiti specialūs režimai (pavyzdžiui, trombocitai laikomi specialioje kratyklėje, nes jie turi būti nuolat judinami).
Kiekvienam ligoninės skyrius paruošus kraujo komponentų užsakymą, Kraujo centro slaugytojos parenka konkrečiam pacientui reikalingą kraujo komponentų kiekį ir atlikusios paciento atitikimo su recipientu tyrimus atiduoda jį to skyriaus kurjeriui, kuris komponentus nugabena tiesiai į paciento palatą.
Kraujo centro vedėja gydytoja hematologė Lina Kryžauskaitė sako, kad kartais tenka kviesti ir „specialius“ donorus, kuriems atliekami išskirtiniai tyrimai: „Esant sudėtingų būklių pacientams dėl trapios jų sveikatos būklės, siekdami maksimalaus saugumo, kraujo donorų kraują turime ištirti dėl specifinių virusų, kai įprastai tokių tyrimų atlikti nėra būtinybės.
Jautriausi pacientai yra po kaulų čiulpų ir organų transplantacijos, taip pat neišnešioti naujagimiai, kurie ruošiami operacijoms, kardiochirurginėms intervencijoms – jiems turime paruošti mažų dozių transfuzijoms skirtus šviežius (iki 5 dienų) komponentus“.
Kiek kraujo donorų laukiama per vieną dieną?
Vienos dienos poreikiui užtikrinti Santaros klinikose reikia 100 donacijų – 100 donorų dovanoja po 500 g kraujo, o iš viso 50 litrų kraujo per vieną dieną. Kraujo centras per mėnesį surenka apie 1200 litrų kraujo.
Pasak L Kryžauskaitės, poreikis stebimas visą laiką ir per ilgametę patirtį galima pasakyti, kad pavasario pabaigoje kraujo komponentų poreikis ir donacijų skaičiai išsiskiria: „Šiltuoju sezonu donorystė sulėtėja – žmonės atostogauja, atsipalaiduoja, išvyksta – o ligos nelaukia, operacijos ir transplantacijos vyksta, dėl to turime kruopščiai stebėti kraujo poreikį ir donacijų skaičių, kad komponentų būtų paruošta tiek, kiek reikia“.
Minėdami Kraujo donorų dieną, Santaros klinikų medikai kraujo donorus laiko savo komandos dalimi: „Donorai – tai atskira žmonių grupė, kurie supranta, kad jei ne aš, tai kas tada padės, – taip donorus apibūdina L. Kryžauskaitė. – Žmonių branda ir savanorystė yra išaugusi ir su kritišku kraujo stygiumi susiduriame vis rečiau ir rečiau. 85–90 proc. yra nuolatiniai kartotiniai donorai. Tai žmonės, mylintys gyvenimą, kuklūs, paprasti ir nuoširdūs“.
Didžiausias donorų kraujo poreikis – reanimacijos, hepatologijos ir gastroenterologijos, hematologijos skyriuose
Santaros klinikų Anesteziologijos, intensyviosios terapijos centro ir skausmo gydymo centro II reanimacijos-intensyviosios terapijos skyriaus vedėja doc. Donata Ringaitienė sako, kad dažniausiai šiame skyriuje perpilama eritrocitų masė.
Jos reikia tada, kai pacientui išsivysto anemija (mažakraujystė) – sutrinka deguonies pernaša į audinius: „Mūsų skyriuje sunaudojama 4000–4500 vienetų kraujo komponentų per metus, pusė iš jų – eritrocitų masė.
Maždaug kas ketvirtam pacientui atliekamos eritrocitų, o kas dešimtam – trombocitų ir kitų krešėjimo faktorių transfuzijos. Šiame skyriuje gydomi pacientai po širdies ir krūtinės ląstos operacijų. Širdies chirurgija – daugiausia alogeninių (kito žmogaus) kraujo komponentų transfuzijų reikalaujanti chirurginio gydymo sritis. Šiems pacientams kraujavimo riziką lemia ne tik pati operacija, bet ir paciento ypatybės, gretutinės jo ligos, turinčios įtakos krešėjimo sistemos sutrikimams.
Pastebime, kad vystantis mokslui, kuriant įvairias biomedžiagas mažėja šviežios kraujo plazmos suvartojimas, kurią pakeičia inovatyvūs iš kraujo plazmos pagaminami medikamentai. Tačiau eritrocitų masės, trombocitų pakeisti negali niekas – gelbėjant mūsų pacientų gyvybę kiekvienas padovanotas kraujo lašas yra neįkainojamas“.
Įsimintiniausiu atveju gydytoja doc. D. Ringaitienė laiko pacientą, kuris po aortos aneurizmos (išplonėjusios kraujagyslės) plyšimo pooperaciniu laikotarpiu buvo netekęs daugiau nei 10 litrų kraujo: „Siekdami stabilizuoti jo būklę, turėjome perpilti daugiau nei 100 vienetų įvairiausių kraujo komponentų.
Pacientas išgyveno dėka donorų kraujo. Džiaugiamės, kad dirbdami savo darbą reanimacijos-intensyviosios terapijos skyriuje galime gauti visų pacientams būtinų kraujo komponentų tada, kada reikia – laiku ir vietoje“.
Pasak Hepatologijos, gastroenterologijos ir dietologijos centro Hepatologijos ir gastroenterologijos skyriaus vedėjos gydytojos gastroenterologės Saulės Brašiškienės, skubia tvarka į skyrių patenka apie du trečdaliai pacientų. Iš jų apie 50–60 proc. dėl ryškios anemijos (mažakraujystės): „Gastroenterologinėmis ligomis sergantiems pacientams ši būklė dėl ūmaus kraujavimo yra viena iš pavojingiausių.
Esant ūmiam ir staigiam kraujavimui pacientas per kelias valandas gali netekti vos ne pusės savo kraujo tūrio. Gausiai ir grėsmingai kraujuoti gali iš skrandžio ar dvylikapirštės opų, iš hemorojaus mazgų.
Jei pacientui nustatomas hemoglobinas 60 (norma apie 120), būklė tampa pavojinga gyvybei, gresia hemoraginis šokas. Kad išgelbėtume paciento gyvybę, privalome atkurti kraujo tūrį – kuo greičiau gauti donorinio kraujo – koncentruotą eritrocitų masę perpilti pacientui“.
Dėl lėtinių ligų ir nepastebimo kraujavimo besivystanti lėtinė anemija taip pat svarbi būklė, kuriai gydyti reikalingas donorų kraujas. „Pacientams, sergantiems kepenų ir kitomis lėtinėmis ligomis, reikalingi kraujo komponentai – trombocitai, kraujo plazma, be kurių gydymą įsivaizduoti sudėtinga. Todėl kraujo donorai yra mūsų gelbėtojai. Skatiname organų donorystę, kviečiame artimuosius paaukoti kraujo. Džiaugiamės, kad mūsų kolektyve yra slaugytoja, kuriai suteiktas Garbės donoro vardas. Visiems donorams – begalinis dėkingumas ir pagarba“, – sako gydytoja S. Brašiškienė.
Hematologijos, onkologijos ir transfuziologijos centro gydytoja hematologė Rita Čekauskienė kalbą apie kraujo donorų svarbą pradeda tokiais žodžiais: „Be kraujo donorų reikėtų visiškai uždaryti hematologijos, kaulų čiulpų transplantacijos skyrių, nes kasdieninio gydymo dalis be donorų kraujo neįsivaizduojama.
Kraujas reikalingas pacientams, sergantiems įvairiausiomis kraujo vėžio formomis, kai organizmas nepagamina reikiamų kraujo ląstelių ir pacientas gali išgyventi tik dėl kraujo komponentų transfuzijų – trombocitų, eritrocitų, plazmos. Po chemoterapijos situacija dar labiau komplikuojasi: chemoterapija naikina ir sveikąsias kraujo ląsteles.
Kurį laiką po šio gydymo pacientas visiškai neturi sveikų kraujo ląstelių (mediciniškai tai vadinama citopenija). Pacientas tą periodą, kartais besitęsiantį ir 2 savaites, kartais mėnesius, išgyvena tik donorų dovanoto kraujo dėka. Jei jų nebūtų, didelių dozių chemoterapija neįsivaizduojama.“ Po kaulų čiulpų transplantacijos, kol pacientui prigyja donoro kraujodaros kamieninės ląstelės, pacientas savų kraujo kūnelių neturi, 2–3 savaites pacientas išbūna tik atliekant donorų kraujo transfuzijas.
„Dabar dirbti labai gera, nes mes visiškai neturime jaudintis – iš kur gauti gyvybiškai būtinų kraujo komponentų. Žinome, kad jų yra mūsų Kraujo centre, – sako gydytoja R.Čekauskienė. – Mename tuos laikus, kai kraujavimui sustabdyti reikalingų trombocitų turėdavome užsakyti iš vakaro, atveždavo tik rytą, todėl tekdavo melsti dievų, kad pacientas nenukraujuotų ir sulauktų. Dabar tokių rūpesčių neturime, galime dirbti savo darbą – gydyti pacientus. Mes kartu su donorais esame viena komanda. Ačiū.“
Santaros klinikų Akušerijos ir ginekologijos centro vadovė gydytoja akušerė ginekologė prof. dr. Diana Ramašauskaitė donorų kraujo poreikį šiame centre pagrindžia skaičiais: „Akušerijos skyriuje kraujavimas po gimdymo pasitaiko apie 5 proc. gimdyvių.
Per metus Santaros klinikose gimdo apie 3000 moterų, apie 150 pacienčių įvyksta kraujavimas. Taikomas skirtingas gydymas, tačiau kai netenkama 1,5 litro ir daugiau kraujo, kitos priemonės (tarkime, gimdą sutraukiantys medikamentai) nebegelbsti, būtinas kraujo komponentų, dažniausiai raudonųjų kraujo kūnelių (eritrocitų), perpylimas.
Tokių moterų per metus būna apie 40, per mėnesį 3–4 moterys. Kraujo poreikis yra, labai vertiname kraujo aukojančių donorų gerą valią ir indėlį gelbstint gimdyves“.
Pasaulinė statistika rodo, kad nuo kraujavimų miršta labai daug moterų: kraujavimas po gimdymo, sepsis, infekcija – tai dažniausios gimdyvių mirtys: „Lietuvoje jau dešimtmetį mirčių dėl kraujavimo neregistruojama. Taip yra taip pat dėl tų žmonių, kurie dovanoja kraujo“, – sako prof. dr. D. Ramašauskaitė.
Kiek reikia donorų kraujo kraujuojančioms moterims? „Kai reikia sulašinti 4 ir daugiau vienetus eritrocitų masės, kai moteris netenka apie 1,5 litro kraujo, tokios gimdyvės priskiriamos specialiu terminu „arti netekties“ vadinamiems atvejams. Tokių atvejų skaičiuojame iki 10 per metus. Kai tenka perpilti 1–2 vienetus eritrocitų ar kitų kraujo komponentų – tokių pasitaiko daugiau“, – komentuoja prof. dr. D. Ramašauskaitė. – Yra buvę atvejų, kai teko pakeisti praktiškai visą moters kraują: prasidėjus kraujavimui teko perpilti 6 litrus kraujo.
Reikėjo labai daug medikų ir donorų pastangų, kad ta gimdyvė būtų išgelbėta ir su naujagimiu grįžtų į namus. Prisimenu darbą prieš 15 ar 20 metų, kai ištikdavo sunkus kraujavimas, donorus kviesdavome per radiją ir televiziją, nebūdavo laiko išsamiems kraujo tyrimams atlikti. Dabar donorystės sistema sutvarkyta, tai palengvina mūsų darbą ir gelbsti gimdyvių gyvybę. Ačiū visiems.“
Kraujo donorystės „matematika“:
Vieno donoro kraujagyslėmis teka 4–6 litrai kraujo. Vienos donacijos metu paimama 500 ml kraujo, iš kurio paruošiamas vienas vienetas svarbiausio donorystės produkto – eritrocitų masės, vienas vienetas plazmos ir trombocitų. Dėl to ir sakoma, kad vienos donacijos metu gelbstimi trys pacientai. Santaros klinikų vienos paros poreikis – apie 100 vienetų eritrocitų masės, apie 50 vienetų itin trumpo galiojimo trombocitų ir tiek pat kraujo plazmos. Vienam pacientui Santaros klinikose yra tekę perpilti daugiau nei 100 vienetų eritrocitų masės. Vienas donoras Santaros klinikų kraujo centre kraujo yra dovanojęs net 166 kartus! Dažniausiai jis dovanoja trombocitus, kuriuos galima donuoti kas 2 savaites.
