Vilniaus šv.Stepono bažnyčia pastatyta 1600 m. pietinėje miesto dalyje, Rūdninkų priemiestyje. Statybų iniciatorius ─ jėzuitų kunigas Simonas Visockis. 1715 m. bažnyčia atiduota vienuolių rokitų globai. Prie bažnyčios jie pristatė savo globėjo Šv. Roko koplyčią. Po 20 metų popiežiaus Benedikto XIV privilegijos pagrindu įkurta sąjunga Švč.Marijos garbei, peraugusi į Marijavičių (Maria Vitae) vienuolyną. Pusiau mūriniai, pusiau mediniai vienuolyno namai buvo pastatyti prie bažnyčios. 1926 m. bažnyčioje įsikūrė akmenskaldžiai, o šalia jos esančios kapinės buvo paverstos statybų aikštele. Sovietiniais metais joje buvo įkurtas gamyklos cechas, sandėliuotos medžiagos. 1975 – 1976 m. Šv.Stepono bažnyčios pastatas perduotas Vilniaus Jaunimo teatrui. Šv.Stepono bažnyčia – vėlyvojo Renesanso pastatas. Pirmasis jos siluetas su bokštu matomas kartografo, LDK karo inžinieriaus Frydricho Getkanto 1648 m. sudarytame Vilniaus gynybinių įtvirtinimų plane. Visa bažnyčia, išskyrus zakristiją ir laiptų bokštelį prie jos, buvo tinkuota Renesansui būdingu tamsiai pilku tinku su malta anglimi, o frizai dekoruoti sgrafito technika. Iš kitų miesto bažnyčių ji taip pat išsiskiria fasadų dekoro manieristinėmis formomis.