Vilniaus senamiesčio atnaujinimo agentūroje į projektinių pasiūlymų pristatymą susirinkusios dešimtys vilniečių – vienas įrodymų, kad miesto savivaldybės pasiryžimas gamybinę teritoriją paversti rekreacine žaliųjų zonų kaip oro stokojančiame Naujamiestyje yra sveikintinas ir visuomenei labai rūpintis sumanymas.
Per viešinimui skirtas savaites gauta gausybė laiškų su pasiūlymais dėl sprendinių ar jų korekcijų – kitas šio projekto aktualumo įrodymas. Skvere gyventojai tikisi ne tik poilsio zonos, bet ir įvairių veiklų (sporto aikštelės, renginių erdvės, grilio zona ir pan.), net šiandien vis populiarėjančio bendruomeninio daržo.
Vietos gyventojų vizijos papildė projekto siūlymus rekonstruoti planuojamai Šv. Stepono gatvės atkarpai nuo V. Šopeno g. iki Algirdo / Geležinkelio g. Tačiau dauguma gautų pasiūlymų yra prieštaraujantys vieni kitiems, todėl suderinti visas įvairių interesų grupių pozicijas bei lūkesčius viename projekte nepaprastai sudėtinga.
Į 2,5 val. trukusį projekto pristatymą susirinkę miestiečiai turėjo pageidavimų ir dėl būsimojo Šv. Stepono skvero įrengimo, ir dėl gatvės atnaujinimo, į kurią architektūriniais sprendiniais bandoma pritraukti daugiau pėsčiųjų iš Senamiesčio, pritaikyti ją ir dviratininkams bei mažinti motorizuoto transporto tranzitą.
Asfaltą pakeis želdynai
Projekto pristatyme aptartas ir poreikis Kultūros paveldo departamentui užsakyti teritorijos saugojimo reglamentą. Iš susirinkusiųjų pastabų buvo matyti, kad jautriausios visuomenės aptarimuose bus diskusijos apie tą dalį teritorijos, kur XVII–XIX a. buvo kapinės, vėliau virtusios kalėjimo kiemu, o nuo XIX a. I pusės – gamybine teritorija.
Projekto autorius architektas Paulius Jonys (projekto vadovas – Vincas Brezgys) akcentavo, kad buvusių kapinių teritorijos tiksliai identifikuoti negalime (neišlikusi kapinių tvora ar kt. ženklai), tačiau, remiantis istoriniais planais, galima gana tiksliai nustatyti, kur prieš beveik 200 metų buvo kapinių teritorija.
Remiantis šia informacija projekte pasiūlytos trys zonos: pirmoji – esanti šalia Šv. Stepono bažnyčios (sakralinė zona), kurios vientisumas šiuo metu yra suskaidytas dėl skirtingų (valstybinių ir privačių) sklypų; antroji zona – buvusių kapinių teritorijoje, kurios didžiąją dalį siūloma iš šiuo metu esamos asfalto aikštelės paversti pieva, skirta vietos bendruomenės poreikiams ir poilsiui, o tolesniuose projekto etapuose čia planuojama numatyti informacinę sistemą, skirtą istorijos pažinimui ir atminimui; trečioji – arčiausiai įėjimo į teritoriją esanti – zona skirta aktyvesnei veiklai, kurioje numatytos vaikų ir sporto aikštelės, renginių erdvė ir kt.
Dalis pristatyme dalyvavusių istorikų pritarė autoriaus idėjai numanomą buvusių kapinių teritoriją tiesiog apželdinti ir atriboti nuo aktyvesnės veiklos, bet buvo išsakyta ir siūlymų ją paženklinti raiškiau.
Dar neseniai šioje teritorijoje veikė statybos įmonės, o asfalto danga, kuria padengta didžioji teritorijos dalis, primena apie miesto raidos pokyčius, kai dar visai neseniai čia buvo laikoma statybinė technika ir sandėliuojamos medžiagos. Be to, skvero sklype vis dar galima pamatyti buvusios gamybinės ir sandėliavimo infrastruktūros liekanų. Atsižvelgiant į teritorijų konversijos tendencijas dalį jų projekte siūloma palikti pritaikius šiuos elementus naujoms funkcijoms.
Seni įrenginiai – naujos funkcijos
Pavyzdžiui, teritorijoje esantį aukštą metalinį kaminą galima būtų paversti meniniu akcentu, kuris taptų skvero žymeniu miesto panoramose ir kviestų aplankyti šią vietą. Taip pat kaminas galėtų virsti Naujamiesčio „akimi“ (periskopu), kuri leistų apžvelgti miesto senamiestį, kadangi Šv. Stepono skveras yra tokiame pat aukštyje kaip Gedimino kalnas, tad naudojantis periskopu atsivertų miesto panorama iš kitos perspektyvos.
Atliekant teritorijos archeologinius tyrinėjimus atrastas įspūdingo tūrio katilas smalai, kuriame daugiau nei prieš 30 metų buvo kaitinamas gatvių remontui ir statybai reikalingas bitumas. Šis katilas taip pat galėtų rasti savo vietą ir paskirtį naujai atgimstančioje erdvėje – jį iš dalies atkasus, išvalius, galima paversti renginių ar poilsio erdve.
Įgyvendinant projektą, menkaverčius statinius planuojama nugriauti, tačiau vieno istorinių bruožų turinčio pastato fasadą – mūrinę sieną su trimis arkiniais langais – siūloma palikti ir suformuoti ažūrinį paviljoną pievos centre. Esant paviljone iš jo visomis kryptimis atsivertų vaizdas į svarbias teritorijai vietas: Šv. Stepono bažnyčią, naują didelę pievą ir obelų sodą. Paviljono viduje galimas meninis akcentas skirtas pažymėti ir įamžinti vietos istoriją.
Kitame pastate, esančiame prie Šv. Stepono gatvės ir aktyvios veiklos zonos, siūloma įrengti patalpas, kuriose galėtų atsirasti kavinė, viešasis tualetas ir kitos teritorijos aptarnavimui reikalingos funkcijos.
Įėjimas į skverą ir tako pradžia projektuojami žvilgsnį kreipiant į Šv. Stepono bažnyčią. Visa skvero teritorija bei Šv. Stepono gatvė projektu yra pritaikoma įvairių poreikių žmonėms, laikantis universalaus dizaino principų. Išardant asfalto dangą ir aptvarkant esamą reljefą bei želdinius, norima suformuoti kuo didesnį vejos plotą – pievą įvairioms veikloms. Tarp gausybės čia atsirasiančių želdinių planuojamas ir obelų sodas.
Nuo XX a. pradžios teritorijoje sandėliuojant statybines medžiagas naudoto galingo krano konstrukciniai elementai, šiandien sukuriantys įspūdingą teritorijos vaizdinį, taip pat galėtų būti išsaugoti ir pritaikyti įvairioms veikloms rekonstruojant skverą. Projekto kūrėjai pažymi – tokio industrinio ir bažnytinio palikimo koncentracijos vienoje vietoje nėra niekur Lietuvoje, todėl tai yra ir vietos simbolis, kuris galėtų atspindi tiek žmonių, tiek vertybių susipriešinimą.
Autorius pažymi, jog paliekant industrinius objektus ir pritaikant juos naujai funkcijai nėra menkinama istorinė teritorijos ar joje esančios bažnyčios vertė, bet priešingai – pabrėžiama permaininga vietos istorija, kuri yra reikšminga ateities kartoms.
Jungtis tarp stoties ir senamiesčio
Atgimstant stoties rajonui, pasiūlytas ir atskiras susisiekimas su būsimuoju skveru – šiuo metu patekimas iš šios teritorijos į skverą sudėtingas dėl reljefo skirtumų tarp Geležinkelio ir Šv. Stepono gatvių, todėl ateityje virš Šv. Stepono gatvės galėtų atsirasti nedidelis pėsčiųjų viadukas, kuris sujungtų aukščiau esantį žalią plotą su geležinkelio teritorija.
Rekonstruota Šv. Stepono gatvė, kuri būtų pritaikyta dviratininkams ir pėstiesiems, taptų nauja trasa, kuri sujungtų miesto senamiestį su besivystančiu stoties rajonu. Gatvė istoriškai padalyta į dvi dalis – pietinę ir šiaurinę. Jas ketinama sujungti, įrengiant pėsčiųjų-dviratininkų jungtį tarp Punsko ir Panerių gatvių.
Pietinė gatvės dalis suprojektuota vienpusio eismo Geležinkelio gatvės link, su dviračių taku. Šiaurinė gatvė dalis taptų lėto eismo gatve, kurioje pirmenybė teikiama pėstiesiems ir dviračiams, o dangos pritaikytos patogiam vietos gyventojų judėjimui. Tikimasi, jog praplatėjus šaligatviams ir padidėjus pėsčiųjų srautui pagerės komercinių patalpų pirmuose aukštuose situacija, atsiras daugiau kavinių ir parduotuvių.
Po projektinių pasiūlymų pristatymo SĮ „Vilniaus plano“ komanda planuoja įvertinti gyventojų pasiūlymus, atsižvelgti į per viešą diskusiją kultūros paveldo specialistų, gyventojų ir suinteresuotos visuomenės pateiktas rekomendacijas, dėl kurių gali atsirasti ir pristatytųjų sprendinių pakeitimų.
