Senas naujas Naujamiestis
Kaip rašoma projektiniuose pasiūlymuose, Naujamiestis, priešingai nei sako jo pavadinimas, iš tiesų – vienas seniausių Vilniaus rajonų, kuris sparčiai vystėsi 1860 m. nutiesus Peterburgo-Varšuvos geležinkelį.
Šv. Stepono gatvė, einanti nuo miesto sienos Rūdininkų gatvėje, prieš nutiesiant traukinių bėgius, buvo viena iš svarbesnių į priemiesčius, sodybas ir dvarelius vedančių trasų. XIX a., susiformavus geležinkelio infrastuktūrai, gatvės reikšmė tapo lokali.
Šv. Stepono bažnyčios teritorija, kaip galima viešoji erdvė, yra daugiausia potencialo turinti teritorija. Čia nuo seno buvo vienuolyno sodas, kapinės ir žalioji erdvė. Ilgainiui ši teritorija tapo sandėliavimo ir gamybos zona, kurioje neišliko viešosios erdvės elementų.
Pastaruoju metu sklype Geležinkelio g. 39 buvo įsikūrusi įmonė, prižiūrinti Vilniaus gatves.
Sklypo teritorijoje, aplink Šv. Stepono bažnyčią, daug sovietmečiu statytų pramoninių statinių. Sklype yra požeminis statinys, skirtas bituminės dangos paruošimui.
Pirmenybė pėstiesiems ir dviratininkams
Projektuojama Šv. Stepono gatvės dalis nuo V. Šopeno gatvės iki Geležinkelio ir Algirdo gatvių sankryžos.
Pagrindinis siūlymas – paversti gatvę dviratininkams ir pėstiesiems skirta trasa, jungiančią miesto senamiestį su besivystančiu stoties rajonu. Šiaurinėje gatvės atkarpoje siūloma formuoti dviračių gatvę. Automobilių eismas vyktų bendrai su dviračiais. Praplatinus šaligatvius siūloma trasą apželdinti.
Viešoji erdvė – ne tik tradicinė
XV–XX a. Prie Šv. Stepono bažnyčios buvusios kapinės, vėliau paverstos kalėjimo kiemu, dar vėliau statybos ir sandėliavimo aikštele. Iki dabar teritorijoje veikė statybos įmonės.
Skvero sklype dar vis galima pamatyti buvusios gamybinės ir sandėliavimo infrastruktūros liekanų.
Kaip rašoma projektiniuose pasiūlymuose, Naujamiestyje nėra didesnės viešosios erdvės, kurioje gyventojai galėtų leisti laiką ir pailsėti nuo miesto triukšmo. Todėl viena pagrindinių principų planuojant teritoriją – kuo daugiau žalios erdvės.
Visų pirma, norima suformuoti pievą įvairioms veikloms.
Teritorijoje esantį metalinį kaminą (aukštis apie 30 m) siūloma parversti meniniu akcentu, kuris galėtų identifikuoti Šv. Stepono skverą aplinkinėse panoramose ir gatvių perspektyvose.
Siūlymas – esamą kamino formą paversti periskopu žvalgytis po miestą.
Šlaite esantis požeminis įrenginys buvo skirtas kaitinti bitumą gatvių remontui ir statybai. Apskritimo formos požeminę patalpą planuojama išvalyti ir paversti renginių arba poilsio erdve, formuojant nedidelį amfiteatrą, kylantį iki patekimo iš viršutinės skvero dalies.
Viduryje pievos esančius menkaverčius statinius planuojama nugriauti, siūloma palikti tik vieną fasado elementą – mūrinę sieną su trimis arkiniais langais. Sutvirtinus ir perstačius dalį statinio, čia atsirastų nedidelis centrinis paviljonas – ažūrinis lengvų konstrukcijų statinys.
Nuo XXa. pradžios teritorijoje sandėliuojant statybines medžiagas buvo reikalingas galingas krantas. Iki šių laikų išliko šio krano konstrukcinių elementų. Tai – ilgi gelžbetoniai karkasai, per kuriuos ankščiau judėjo krano įrenginys.
Linijinis darinys yra beveik statmenas bažnyčiai. Stebint bendrą vaizdą kuriamos labai originalios perspektyvos ir vaizdai. Tokio artimo industrinio ir bažnytinio palikimo vienoje vietoje Lietuvoje nėra, todėl kuriamas santykis yra savotiška vietos vertybė ir simbolis.
Pačią konstrukciją planuojama sutvarkyti, prireikus sutvirtinti ir apvalyti, tuomet nudažyti ir panaudoti vietos apšvietimui. Renginių pievoje metu ją galima pritaikyti ir kitoms funkcijoms, pavyzdžiui, laikiniesiems paviljonams.
Esamą dirbtuvių pastatą numatoma rekonstruoti. Silikatinių plytų fasadus planuojama apšiltinti, fasadams taikant koroduojančio plieno apdailą, paryškinant industrinę geležinkelio gretimybę. Pačiose patalpose planuojama įrengti WC, pritaikytą žmonėms su negalia. Likusias patalpas galima nuomoti. Tai galėtų būti kavinė ar nedidelė bendruomeninė erdvė.
Vystantis aplinkinėms teritorijoms planuojamos papildomos jungtys į skverą. Viena jų galėtų būti besiformuojantis komercinis centras buvusių traukinių dirbtuvių teritorijoje.
Galiausiai, planuojama statyti nedidelį pėsčiųjų viaduką virš Šv. Stepono gatvės ir taip sujungti aukščiau esantį žalią plotą su geležinkelio teritorija.
