Džiazas – profesionali improvizacinės muzikos rūšis. Atsirado XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje iš afroamerikietiškos muzikos, kuri jungia Afrikos ir Europos muzikos tradicijas. Vėliau perėmė ir kitų kraštų muzikos tradicijas. Istoriškai džiazas skirstomas į tradicinį, modernųjį ir avangardinį. Europoje džiazas pradėtas groti XX a. 1 dešimtmetyje. 1940 m. Kauno radiofone įsteigtas pirmas oficialus Lietuvos džiazo orkestras. 

 

Džiazui būdinga reguliarus ritmas, nuo jo nukrypstantys melodiniai akcentai (svingas), trumpi ostinatiniai motyvai – replikos, bliuzo elementai melodikoje ir Vakarų Europos muzikos harmonija, ekspresyvus intonavimas, individualus skambesys, specifinė artikuliacija ir kalbos intonacijų bei įvairių instrumentų mėgdžiojimo elementai, ritminio prado akcentavimas, responsorinė balsų sąšauka, individuali ir kolektyvinė improvizacija, suderinta su apmąstyta, bet nebūtinai natomis fiksuota kompozicijos forma.

 

Lietuvos džiazo atstovai: profesionalus džiazo kolektyvas Kauno bigbendas, muzikantai Viačeslavas Ganelinas, Vladimiras Tarasovas, Vladimiras Čekasinas, Petras Vyšniauskas, Vytautas Labutis, Dainius Pulauskas, Liudas Mockūnas ir kiti.

 

Balandžio 30-ąją švenčiama Tarptautinė džiazo diena. Džiazo dieną siekiama kovoti su diskriminacija, skatinti kultūrų dialogą ir toleranciją, pagarbą žmogaus orumui, laisvei.