Pranas Domšaitis (1880-1965)- iš Mažosios Lietuvos kilęs dailininkas, yra vienas garsiausių lietuvių išeivijos tapybos atstovų,priskirtinas ekspresionistams, galbūt net ryškiausias ir vienintelis lietuvių dailėje, kuris šios srovės aplinkoje subrandino savo kūrybą. Valstiečių sūnaus, Karaliaučiaus dailės akademijos (1907-1910) auklėtinio, augusio ir brendusio dviejų kultūrų – vokiečių ir lietuvių – aplinkoje, kūryba formavosi veikiama XX a. pr. Europos moderniosios dailės tendencijų. Ilgo ir permainingo gyvenimo verpetuose P.Domšaitis nepamiršo lietuviškos kilmės. Iki Antrojo pasaulinio karo P.Domšaitis garsėjo Vokietijoje, rengė personalines parodas, jo kūrinių buvo įsigiję valstybiniai muziejai (Nacionalinė galerija Berlyne, Liubeko, Štetino ir kiti muziejai), privatūs kolekcininkai. Trečiojo Reicho laikais, nuo 1933 m. vykdytos vadinamojo „išsigimusio meno“ kampanijos metu, jo, kaip ir kitų dailininkų modernistų, kūriniai buvo iš muziejų išimti, o profesinė veikla ribojama. Kai likimo vingiai 1949 m. dailininką nuvedė į tolimąją Pietų Afrikos Respubliką (PAR), per keliolika metų P.Domšaičio vardas ir kūryba tapo neatsiejama šios šalies moderniosios dailės istorijos dalimi. Iki šiol dailininkas minimas tarp labiausiai XX a. antrosios pusės PAR dailei nusipelniusių kūrėjų. Anot kritikų, gamta, paprastas žmogus ir jo būtis buvo svarbiausias dailininko įkvėpimo šaltinis ir studijų objektas. Nuo Baltijos pakrančių atsinešta valstietiškoji pasaulėjauta, lietuvių liaudies meno formų ir spalvų, Europos moderniosios dailės patirties, Afrikos gamtos bei tautų įvairovės įkvėpti meniniai impulsai išsiliejo poetinių vizijų ir mistikos kupinuose kūriniuose.