Aukciono dalyvius ir svečius nustebino dailininko Raimundo Sližio (1952–2008) kūrinio „Genio grupė“ (2002) pasirodymas. Dėl jo varžėsi itin gausus atkaklių dalyvių būrys ir, nors kaina kilo žaibiškai, kova dėl šios pastelės gerokai užsitęsė. Didelio dėmesio sulaukė išskirtinė Augusto Bidlausko grafika, o taip pat meno rinkoje vis rečiau pasirodantis ir labai geidžiamas autorius Algimantas Švėgžda (1941–1996).
„Tikėjomės nuosaikaus ir ramaus aukciono – išėjo kaip visada, su visais netikėtumo atspalviais. Šįkart pastebėjome, kad dalyviai rinkosi ir įsigijo kūrinius per labai skirtingas dalyvavimo formas – tiek paštu ar telefonu, tiek gyvai ar internetu.
Pastebime ir tai, kad aukcionas vis dažniau yra lankomas investuotojų, nes panašu, kad čia tvyrančios nuotaikos, dalyvių elgsena gana greitu laiku panašiais algoritmais atsikartoja finansinėse rinkose. Įdomu stebėti šį procesą ir stebėtis, kad pakankamai maža Lietuvos meno rinka turi tokią galią“, – sakė Vilniaus aukciono vadovė dr. Simona Skaisgirė.
Tradiciškai aukcione parduota maždaug trečdalis kolekcijos lotų. Tarp brangiausiai parduotų LXXII Vilniaus aukciono lotų, pasiekusių investiciniais laikomų 4–5 tūkst. eurų kainų rėžius, išsiskyrė Prano Domšaičio (1880–1965) kūrinys „Karvės“ (1928), Eugenijaus Antano Cukermano darbas „Argentum“ (2002) ir itin dideles aistras pakursčiusi R. Sližio pastelė „Genio grupė“. Pastarojo kaina kilo beveik tris kartus.
Pasak dr. S.Skaisgirės, įdomu tai, kad šį kartą žymesnių pasivaržymų buvo ir dėl grafikos kūrinių, o jose dalyvavo jaunosios kartos atstovas A.Bidlauskas ir klasiku pripažįstamas A. Švėgžda. Aukcione buvo išpirkti visi šių autorių kūriniai. „Buvo gražu stebėti, kad meno rinkoje naujoji karta ne tik įsikuria šalia klasikų, bet ir randa savo gerbėją.
Nors didžioji dalis aukciono dalyvių čia ateina ieškoti antrinės meno rinkos kūrinių, smagu, kad atkreipia dėmesį ir į šių dienų išskirtinius kūrėjus – jų darbai taip pat yra investicija, kuriai patikrinti reikia daugiau laiko“, – sakė ji.
Vilniaus aukcione jau kelintą kartą pasirodantys jaunieji Y kartos kūrėjai plačioje rubrikoje „In focus: Contemporary Lithuanian Art“ tradiciškai demonstravo panašius rezultatus: be jau minėto A. Bidlausko, meno gerbėjai pirko Indrės Ercmonaitės, Evelinos Paukštytės, Petro Lincevičiaus, Ievos Juršėnaitės, Liudo Matijošiaus, Rosandos Sorakaitės ir Gabrielės Aleksės kūrinius.
Populiariausia aukcione išliko tapyba, kitose rubrikose naujus šeimininkus rado išskirtiniai lotai: 1985 m. fotografo Juozo Kazlausko (1941–2002) poliarinėje ekspedicijoje daryta fotografija, Liutauro Griežės skulptūros, 1977 m. savaitraščio „Literatūra ir menas“ pilnas komplektas ir kt.
Be jau minėtų, LXXII Vilniaus aukciono dalyviai taip pat rinkosi Česlovo Znamierovskio (Czesław Znamierowski, 1890–1977), Sergejaus Gračiovo (1922–1993), Aloyzo Stasiulevičiaus, Jolantos Teišerskytės–Stoškienės, Rūtos Katiliūtės, Viačeslavo Jevdokimovos–Karmalitos, Liudviko Pociaus (1940–2021), Gintarės Uogintaitės (Bielskienės, 1955–2016), Zuzanos Ličkutės, Sofijos Romerienės (1885–1972), Vitolio Trušio (1936–2018), Jono Daniliausko, Česlovo Janušo (1907–1993), Rimo Čiurlionio, Mykolo Raubos (Michał Rouba, 1893–1941), Danilos Volkov kūrinius.
Kitas Vilniaus aukcionas planuojamas Palangos Antano Mončio namuose–muziejuje 2022 m. rugpjūčio 6 d., jo meno vertybių rinkinys bus baigtas formuoti iki šių metų liepos 1 dienos.
FAKTAI IR SKAIČIAI
4 600 – tiek eurų pradine kaina buvo įkainotas vienas brangiausiai aukcione parduotų kūrinių: dailininko Prano Domšaičio (1880–1965) kūrinys „Karvės“ (1928);
100 – po tiek eurų pradine kaina buvo įkainoti trys pigiausi LXXII Vilniaus aukciono lotai: menininko Petro Lincevičiaus kūriniai iš serijos „Prarastosios kaimenės beieškant“;
1006 – tiek eurų vidutiniškai išleido vienas LXXII Vilniaus aukciono vertybes įsigijęs dalyvis;
177 – tiek procentų kilo labiausiai geidžiamo aukciono loto, kuriuo tapo dailininko Raimundo Sližio (1952–2008) kūrinys „Genio grupė“ (2002), kaina;
4 – po tiek šio aukciono kolekcijoje buvo daugiausia vieno autoriaus kūrinių; tarp jų – Viačeslavo Jevdokimovos–Karmalitos ir Augustino Bidlausko, kurio darbai sulaukė neįtikėtinos sėkmės.
