Įamžino visus prezidentus
Galerijos lankytojai smalsiai apžiūrinėja Lietuvos prezidentų atvaizdus, įamžintus vėliavose, kurias S.Kanaverskytė sukūrė naudodama originalią batikos ir sendintos aliejinės tapybos techniką.
Pati menininkė labiausiai patenkinta pirmojo tarpukario prezidento Antano Smetonos, Dalios Grybauskaitės ir dabartinio šalies vadovo Gitano Nausėdos portretais: „Nejaučiu, kad juose būtų kažkas nereikalinga – fonas ir veidai harmoningai susilieja į visumą“.
Parodoje eksponuojamas ir buvusio Lietuvos Aukščiausios tarybos pirmininko, profesoriaus Vytauto Landsbergio portretas – politiką, vadovavusį istorinei parlamento sesijai, kurioje buvo atkurta šalies nepriklausomybė, S.Kanaverskytė gretina su tautos išrinktais prezidentais.
Nepamirštas ir dvi kadencijas prezidento pareigas ėjęs Valdas Adamkus.
Jį pakeitusio šeštojo Lietuvos prezidento Rolando Pakso, kuris per Seimo inicijuotą apkaltos procesą už Konstitucijos pažeidimus ir priesaikos sulaužymą pašalintas iš pareigų, atvaizdas irgi įamžintas vėliavoje.
Spalvingų prezidentinių vėliavų rikiuotę vainikuoja šuoliuojančio Vyčio ir Lietuvą savo sparnais apglėbusio angelo atvaizdai.
Vėliavose - valdovų veidai
S.Kanaverskytė prisipažino, jog angelo motyvas ją lydi visą gyvenimą: „Sukūriau begalę angelų, manieji visuomet būna dideliais sparnais, aukšti“.
Vėliavų formatas ir jų dydis, vyraujanti natūralaus lino ar jam artimų spalvų gama S.Kanaverskytės darbams suteikia santūraus ir šviesaus iškilmingumo. Kūriniai skatina susimąstyti apie praeities svarbą dabarčiai, apie iškilius žmones, įvairiais laikotarpiais kūrusius ir tvirtinusius Lietuvos valstybingumo rūmą.
Batikos techniką įvaldžiusi dailininkė nežino, kada darbas pavyks: „Piešinį ant audinio reikia padengti vašku, o kai jis susiglamžo, vaškas pradeda eižėti. Tuomet audinį merkiu į dažus, ištraukiu, džiovinu, paskui - vėl kloju naują vaško sluoksnį, dažau. Galutinis rezultatas – nenuspėjamas“.
S.Kaverskytė pristato jau trečiąją savo vėliavų, kuriose pavaizduotos istorinės asmenybės, parodą. Prieš ketverius metus jos sukurtų darbų cikle „Lietuvos valdovai“ nušvito didieji kunigaikščiai Mindaugas, Algirdas, Kęstutis, Gediminas, Vytautas, Jogaila, Kazimieras.
Pagarba valstybės kūrėjams
Kitą savo parodą „Lietuvos didieji“ S.Kanaverskytė pašventė valstybės atkūrimo šimtmečiui – iš tekstilės skiaučių, batika dekoruotų audinių, įvairiaspalvių siūlų su adata lyg su teptuku nutapė XIX a. pabaigos ir XX a. pradžios lietuvių tautinio sąjūdžio, valstybingumo žadintojų, nepriklausomybės puoselėtojų, iškilių visuomenės ir kultūros veikėjų, pasipriešinimo sovietinei okupacijai dalyvių atvaizdus.
Vėliavose pavaizduotas Jonas Basanavičius, Vincas Kudirka, Jonas Jablonskis, Gabrielė Petkevičaitė-Bitė, Maironis, Juozas Tumas-Vaižgantas, Steponas Darius ir Stasys Girėnas, Juozas Lukša-Daumantas, Tėvo Stanislovas, monsinjoras Kazimieras Vasiliauskas, Justinas Marcinkevičius.
„Tai mano pagarbos ir meilės Lietuvos istorijai, jos žmonėms, paskyrusiems savo gyvenimą tėvynei, išraiška“, - kalbėjo darbais teatro scenografijos srityje išgarsėjusi kūrėja.
Brandina vis naujas idėjas
Tekstilės koliažuose S.Kanaverskytė išradingai naudojo rankomis austą lietuvišką linų drobę, daug kruopštaus darbo pareikalavusius vaizdus perteikia komponuodama aplikacijas, įvairias siuvinėjimo technikas - siekia portretinio panašumo ir dekoratyvaus apibendrinimo.
„Dailininkė kuria romantizuotą, poetiškai pakylėtą virš kasdienybės atmosferą. Saikingos detalės - ąžuolo lapų vainikai, liaudies juostų, lovatiesių raštai, Lietuvos nepriklausomybės akto fragmentai, „Tautiškos giesmės“ eilutės lakoniškai apibūdina vaizduojamų asmenybių reikšmę ir jų veiklą“, - pažymėjo P.Domšaičio galerijos vadovė menotyrininkė Kristina Jokubavičienė.
S.Kanaverskytės vėliavose pavaizduoti didžiavyriai ir šviesuoliai, pasak K.Jokubavičienės, simboliškai įprasmina praeities ir šių laikų Lietuvos istorijos jungtį.
Iš Panevėžio kilusi darbštuolė jau galvoja apie kitą batikos vėliavų ciklą. Biblinei tematikai neabejinga menininkė jame norėtų pavaizduoti dvylika apaštalų.
Gyvenimą susiejo su teatru
Persikėlusi gyventi Klaipėdą S.Kanaverskytė buvo pirmoji ir vienintelė scenografijos specialistė uostamiestyje. Keturi jos gyvenimo ir kūrybos dešimtmečiai – intensyvios veiklos dramos ir muzikos teatruose laikotarpis.
Menininkė 35 metus dėstė scenografiją Klaipėdos universiteto Menų fakultete, surengė daugiau kaip 30 personalinių parodų įvairiuose Lietuvos miestuose.
Panevėžio, Klaipėdos ir kituose šalies teatruose S.Kanaverskytė kūrė scenografiją ir kostiumus daugiau kaip 80-čiai pastatymų.
Dailininkei teko apipavidalinti tradicines Jūros šventes, įvairius festivalius, kitokius su scena susijusius masinius uostamiesčio renginius.
Idėja audiniuose įamžinti istorines asmenybes S.Kanaverskytei švystelėjo prisimenant vaikystę – jai į atmintį įsirėžė per religines procesijas aplink bažnyčias nešamos spalvingos vėliavos.
