Gyveno įvairiose šalyse
P.Domšaitis turbūt vienintelis lietuvių kilmės menininkas, kurio paveikslus naciai buvo įtraukę į vadinamojo „Išsigimusio meno“ sąrašus su garsiausiais to meto modernistų kūriniais.
Pasak parodos kuratorės, P.Domšaičio galerijos vadovės Kristinos Jokubavičienės, sužinojęs, kad jo triptikas rodomas „Išsigimusio meno“ parodoje, menininkas gerokai išsigando ir 1938 metais iš Vokietijos
išvyko į Austriją.
Būdamas septyniasdešimties jis su žmona išvyk gyventi į išsvajotą Afriką. Ir būtent tada, savo gyvenimo saulėlydyje, nutapė daugybę įspūdingų darbų, dabar priskiriamų jo kūrybos aukso fondui.
Išvarė ekspresionizmo vagą
Įdomu, kad jau Vokietijoje P.Domšaitis išgarsėjo paveikslais, kuriuose nutapytos juodaodės Somalio moterys. Tiesa, jas jis matė Berlyne, kur Zoologijos sodo teritorijoje tarpukariu buvo pristatomi įvairių tautų amatai ir gyvenimo būdas.
Visą gyvenimą pragyvenęs iš savo kūrybos dailininkas sugebėjo išgarsėti ir Pietų Afrikos Respublikoje. Šiandien jis – vienas žinomiausių tos šalies tapytojų, kurio darbų kainos aukcionuose per pastarąjį dešimtmetį itin išaugo.
Pasak menotyrininko Viktoro Liutkaus, P.Domšaitis išeivijos dailėje išvarė gilią ekspresionizmo vagą. Ir tenka tik sutikti su kito išeivio, tapytojo ir vitražo meistro Adomo Valeškos pastebėjimu, kad P.Domšaitis “vienintelis reikšmingai atstovaus tam laikotarpiui mūsų meno istorijoje“.
Albume – abi paveikslų pusės
Nors Vilniuje jau buvo surengtos kelios P.Domšaičio parodos, o jo paveikslų jau galima rasti daugelio Lietuvos kolekcininkų rinkiniuose, “Vaizduotės realybė“ – pirmoji solidi Mažojoje Lietuvoje gimusio dailininko retrospektyva.
K.Jokubavičienė įsitikinusi, kad joje žiūrovai gali atrasti ir dar nematytas iškilaus menininko kūrybos puses. Beje, šį pasakymą galima
suprasti ir visai tiesiogiai. Prieš parodos atidarymą kuratorė pasakojo, kad didelė dalis P.Domšaičio kūrinių – dvipusiai.
„Gal kada nors galėsime surengti specialią, „dvigubam Domšaičiui“ skirtą parodą. Tuomet teks eksponuoti paveikslus erdvėje“, – sakė kuratorė. Jos nuomone, žiūrėdami į kai kuriuos paveikslus net rimti menotyrininkai sunkiai gali apsispręsti, kuri jų pusė meniškai vertingesnė.
Albumas – solidus
Daugiau nei šimtą antrųjų paveikslų pusių galima pamatyti ką tik
išleistame menininko albume-kataloge „Pranas Domšaitis. Vaizduotės
realybė“. Jį galima įsigyti ne tik parodoje, bet ir Vilniaus knygų
mugėje.
Tiesa, parsinešti namo tokią brangenybę nebus lengva. Maždaug dešimties
centimetrų storio albumą kuratorė vos išlaikė rankose. Jame – visas
Lietuvių fondo (JAV) Lietuvai padovanoto ir Lietuvos dailės muziejuje
saugomo P.Domšaičio kūrybos rinkinys, kuriame daugiau nei 600 darbų.
Parodoje galima pamatyti mažiau nei šeštadalį šios turtingos kolekcijos
– aliejinių paveikslų, akvarelių, pastelių. Pirmojoje salėje –
ankstyvoji kūryba ir svarbiose XX a. pradžios Europos parodose
eksponuoti paveikslai. Nemažai jų pirmą kartą rodomi lietuvių publikai.
Lietuviams nebuvo įdomus
P.Domšaitis gimė 1880 m. rugsėjo 15 d. Kropynų kaime Rytų Prūsijoje
(dabar -- Gajevas, Kaliningrado sritis, Rusija), ūkininkų šeimoje. Jis
net iki dvidešimt septynerių metų dirbo tėvų ūkyje.
Tik 1907 metais, gavęs žinomo vokiečių dailininko Maxo Liebermanno
rekomendaciją, jis įstojo į Karaliaučiaus meno akademiją. Po studijų
tobulinosi Berlyne, impresionizmą su ekspresionizmu savo darbuose
meistriškai sulydžiusio Loviso Corintho dirbtuvėje. Osle jis bendravo
su garsiuoju norvegų tapytoju Edvardu Munchu, studijų tikslais lankė
garsius Europos muziejus, dalyvavo Mažųjų Kuršių dailininkų grupės
veikloje.
1914-1918 metais menininkas lankėsi ir Nidos dailininkų kolonijoje.
Nors jis išaugo dviejų kultūrų – vokiečių ir lietuvių – sandūroje,
tačiau niekada nesuabejojo, jog yra tikras lietuvis.
„Lietuviškas kraujas nemeluoja, lygiai kaip ir mano paveikslai yra
tikrai lietuviški“, – teigė jis. O 1920 metais dailininkas ir
oficialiai tapo lietuviu – priėmė Lietuvos pilietybę, gavo lietuvišką
pasą.
To meto Lietuvos dailininkams nelabai įdomi buvo nei P.Domšaičio tapyba,
nei jo ryšiai su garsiausiomis Europos meno žvaigždėmis. Nors jis net
kelis kartus lankėsi Kaune, Klaipėdoje ir net Vilniuje, bandydamas
susipažinti su tautiečiais menininkais, tačiau nesėkmingai.
Tik tuomet, kai po dailininko mirties Pietų Afrikos Respublikoje jo
našlė dainininkė Adelheidė Armhold-Domšaitienė persikėlė gyventi į JAV,
lietuvių išeivija atrado jo darbus. Lietuvių fondas (JAV) 1980--1982
metais iš jos įsigijo vertingiausių P.Domšaičio kūrinių rinkinį.
1989-2006 metais fondas jį padovanojo Lietuvai. Lietuvos dailės
muziejui buvo perduotas 665 kūrinių rinkinys. Kadangi menininkas
sunkiai išsiskirdavo su, jo manymu, itin vykusiais savo kūriniais,
Lietuvoje atsidūrė vieni geriausių įvairiausių laikotarpių menininko
darbų. Vis dažniau jų pasižiūrėti į P.Domšaičio galeriją Klaipėdoje
atvažiuoja meno turistai iš įvairiausių šalių.
