Tarptautinė vynuogių ir vyno organizacija (OIV) pranešė, kad 2023 m. pasaulinė vyno gamyba pasiekė istoriškai žemiausią lygį ir dėl to gali būti kalta klimato kaita ir jos lemti orų reiškiniai – gaisrai, sausros, potvyniai. Iš viso 2023 m. Europos Sąjungoje vyno gamyba sumažėjo 10 proc. Kai kuriose šalyse lietingas pavasaris sukėlė miltligę, potvynius. Kiti vynuogynai, ypač pietų Europoje, nukentėjo nuo besitęsusios intensyvios sausros. Nors tai ir nėra vienintelės menkesnio derliaus priežastys, OIV teigia, kad ekstremalios orų sąlygos yra didžiausias iššūkis, su kuriuo susiduria vyno pramonė. Mat garsiausi vynuogynai puoselėjami tose pasaulio vietovėse, kurias labai veikia klimato pokyčiai ir kurios yra neįtikėtinai pažeidžiamos. Tačiau sumažėjusios vyno gamybos apimtys gali lemti ne tik pakilusią šio gėrimo kainą. „Daugumos pamėgtų vynų gali iš principo nelabai likti – atsiras kiti skoniai, poskoniai. Bet ir kaina, tikėtina, kils. Bent jau iš tų įprastų regionų. Visgi į rinką gali ateiti ir kitų regionų vynų, kurie dar šiuo metu dėl klimatinių sąlygų nėra tinkami, tačiau bus tinkami vyndarystei“, – sako Vilnius Tech Aplinkos inžinerijos fakulteto prodekanė doc. dr. Aušra Zigmontienė. O pasižiūrėjus į klimato kaitos prognozes atrodo, kad viena iš tokių šalių galėtų būti ir Lietuva.
