Prezidento rinkimams jau beveik pasiekus finišo tiesiąją, vienas po kito pasipylė skandalai ir klaidos, liečiančios geidžiančius šalies vadovo sosto.

Kandidatus į prezidentus vejasi virtinė skandalų: kas „sudegs“, o kam pavyks pasinaudoti kankinio korta?

Prezidento rinkimams jau beveik pasiekus finišo tiesiąją, vienas po kito pasipylė skandalai ir klaidos, liečiančios geidžiančius šalies vadovo sosto. Dėl didesnių ar mažesnių galimų nuklydimų yra priversti aiškintis net keturi iš aštuonių kandidatų į prezidentus. Tik ar visiems jiems tokie skandalai tikrai kenkia? Praėjusią savaitę advokatas Ignas Vėgėlė susidūrė su nemalonumais. Žurnalistinis tyrimas atskleidė, kad kandidato į prezidentus I.Vėgėlės šeimos valdoma šildymo sistemų prekybos ir įrengimo grupė „Vilpra“ galimai apeidinėjo sankcijas Rusijai ir Baltarusijai per Kirgiziją tiekdama kondicionierius. Kandidatas į šalies vadovo postą, parlamentaras Remigijus Žemaitatis pripažintas pažeidęs Konstituciją, dėl to, siekdamas išvengti dešimties metų „tremties“ nuo rinkimų, žada trauktis iš Seimo. Kitas kandidatas, perrinkimo siekiantis prezidentas Gitanas Nausėda irgi sulaukia neigiamo dėmesio. Seime į priekį toliau stumiasi „Pranešėjo komisijos“ išvados. Rinkiminiu žingsniu G.Nausėda vadina ir vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės kreipimąsi į prokurorus dėl Leonido Volkovo užpuolikų sulaikymo fakto atskleidimo. Visgi, politologai mėgsta kartoti, kad G.Nausėdai kova su konservatoriais dažnai yra į naudą. Dar vienam kandidatui Dainiui Žalimui teko aiškintis dėl jo žmonos ir Laisvės partijos sutarties dėl konsultacijų rinkimų kampanijos metu. Kandidatas pripažino tai kaip klaidą, o jo žmona Laisvės partija turėjo grąžinti 10 tūkst. eurų. Kas laukia R.Žemaitaičio? Ar I.Vėgėlės rinkėjų ratui darys įtaką žurnalistinis tyrimas? Ar G.Nausėdos ir „Pranešėjo komisijos“ istorija bei A.Bilotaitės kreipimasis į prokurorus dėl užpuolikų atskleidimo šiam kandidatui atneš daugiau žalos ar naudos? Ar D.Žalimo klaida gali palenkti jo rinkėjus į Ingridos Šimonytės pusę?

A.Rimas neabejoja, kad krovininės laivybos proveržį lėmė atnaujintas vandens kelias nuo Kauno iki Klaipėdos.

Į Nemuną nuleis didžiausią laivą Baltijos šalyse: spręs didelę problemą Naujienų gali tikėtis ir kelionių mėgėjai

Poreikis plukdyti krovinius Nemune tarp Klaipėdos ir Kauno pasiekė tokias aukštumas, kad jau trūksta pajėgumų. Šio trikdžio netrukus neliks – gegužę į vandenį bus nuleista didžiausia barža Baltijos šalyse. Laivą pagamino bendrovės Vidaus vandens kelių direkcijos (VVKD) specialistai pagal Vakarų laivų remonto įmonės projektą ir nekantraudami laukia pirmosios jo kelionės. Tuo gerosios naujienos nesibaigia – direkcijos vadovai pasirašė sutartį dėl laivų šliuzo Kauno hidroelektrinės (HE) užtvankoje statybos poveikio aplinkai vertinimo ir projektinių pasiūlymų rengimo. Visa tai suteiks detalią informaciją dėl konkrečių statybos terminų, kainos ir šliuzo pobūdžio. Tai valstybinės reikšmės objektas, ypač svarbus žingsnis šalies laivybai – nepertraukiamai 500 kilometrų laivybai Nemunu nuo Druskininkų, pro Kauną iki Kuršių marių, taip sujungiant Nemuno aukštupį ir žemupį. Kelias atsivers pastačius laivybos šliužą Kauno HE užtvankoje. „Tai didelio darbo pradžia, šimtmečio įvykis šioje srityje“, – įsitikinęs VVKD laivybos direktorius Aurelijus Rimas. Jo nuomone, naujas laivybos plėtros šuolis susijęs su jau užbaigtu itin svarbiu projektu – Nemune pastatytomis 553 bunomis. Dėl jų Nemuno vanduo pats valo ir tiesina vagą, taip sukurdamas didesnį gylį laivakelyje. Šis projektas išskirtinis savo apimtimi – bunų statybai panaudota statybinių medžiagų, kurių svoris – apie 765 tūkst. tonų. Palyginimui – panašiai sveria 11 tūkst. geležinkelio vagonų. Viso projekto metu pastatytų bunų ilgis siekia beveik 30 kilometrų. Nemuno vandens kelio strateginis projektas vykdytas nuo 2021-ųjų iki praėjusių metų rudens ir kainavo beveik 25 mln. eurų. Krovinių plukdymas vandens keliais tampa nepakeičiamas, kai tenka atgabenti itin sunkius ir didelių gabaritų krovinius. Pernai rudenį Kauną tokiu būdu pasiekė du sinchroniniai kompensatoriai, skirti Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorei „Litgrid“. Daugiau kaip 460 tonų sveriantys įrenginiai pagaminti „Siemens Energy“ gamykloje Vokietijoje. Atlikus gamyklinius bandymus jie buvo išardyti į atskirus komponentus, nugabenti į Roterdamo (Nyderlandai) uostą ir pakrauti į laivą. Iki Lietuvos krovinys buvo plukdomas maždaug 1500 kilometrų per Šiaurės ir Baltijos jūras. Iš Klaipėdos į Kauną sunkiasvoris krovinys 3 paras buvo plukdomas barža Nemunu.

NEPRALEISK
Daugiau

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.