„Šis įvertinimas svarbus ir man asmeniškai, ir slaugytojams, ir dėstytojams. Manau, buvo pastebėtas mano ir komandos nuopelnai ugdant jaunąją slaugytojų kartą, vystant naujus mokslinius tyrimus, tobulinant studijų programas“, – sako N.Istomina.
Slaugos pažanga Lietuvoje
Slaugytojos kelią pašnekovė pradėjo 1995 m. vienoje Klaipėdos ligoninių, tačiau tęsė mokslus ir save atrado akademiniame pasaulyje.
Žvelgdama į praeitį N.Istomina prisimena, kad jai pasisekė sulaukti pasiūlymo 2004 m. pradėti studijas tarptautinėje Slaugos doktorantūroje Turku universitete, Suomijoje. Užsienyje įgyta patirtis atnešė naujų vėjų į Lietuvą.
„Manau, tai padėjo vystyti slaugos mokslą Lietuvoje. Anuomet į slaugytoją buvo žvelgiama kaip į gydytojo pagalbininką. Tačiau pasaulyje jau ėmė vyrauti supratimas, kad slaugytojas yra savarankiškas specialistas su atskiromis atsakomybėmis.
Labai džiaugiuosi, kad Lietuvoje šiandien slaugytoją gerbia ir pacientai, ir kolegos gydytojai. Visi supranta, kad slaugytojas nėra laipteliu žemiau, jis komandiniame darbe dalyvaujantis specialistas“, – sakė N.Istomina.
Ji pridūrė, kad nuo amžiaus pradžios Lietuva nuėjo ilgą kelią ir slaugytojai apie savo profesiją šiandien gali kalbėti su pasididžiavimu.
Slaugos praktikos evoliuciją atspindi ir tai, kad problemos mūsų šalyje tos pačios, kaip ir Norvegijoje ar Suomijoje. Lietuvos progresą profesorei priminė ir praėjusios savaitės vizitas Moldovoje vykusioje konferencijoje.
„Ten tas pats, kas mūsuose buvo prieš 20–30 metų. Moldavams paaiškinome, kad jei jie nori stoti į Europos Sąjungą, būtina slaugytojus ugdyti universitetuose. Ten į slaugą galima eiti ir po devintos klasės mokykloje, o mes tokią sistemą jau seniai pamiršome, slauga į universitetų mokymo programas buvo integruota 1991 m.“, – pasakojo N.Istomina.
Slaugytojai graibstomi darbo rinkoje
Profesorė pasakojo pastebinti, kad slaugytojo profesijos įvaizdis Lietuvoje keičiasi, pavyzdžiui, į šią sritį pasuka vis daugiau vyrų. Teigiamas pokytis – ženkliai išaugę slaugytojų atlyginimai.
Be to, daugiau atsakomybių ir didesnį savarankiškumą turi išplėstinės praktikos slaugytojai.
„Slaugytojai atlieka didžiąją dalį pacientų priežiūros ir į gydytoją kreipiasi tik tada, jei reikia ypatingos pagalbos. Išplėstinės praktikos slaugytojai yra įgalinti konsultuoti pacientą, pratęsti vaistų receptą, jeigu reikia, paskirti papildomus tyrimus ir įvertinti dėl lėtinės ligos stebimo paciento būklę.
Kompetencijų plėtra, manau, turėjo pagerinti slaugytojų įvaizdį visuomenės akyse“, – sakė N.Istomina.
Ji pridūrė, kad Lietuvoje šiuo metu yra apie šimtą išplėstinės praktikos slaugytojų, tačiau darbo rinkoje jie turi didelę paklausą, o ateityje jų poreikis tik augs. Slaugytojai darbą randa ypač lengvai.
„Mūsų ketvirto kurso slaugos studentai sako, kad kiekvienas yra gavęs mažiausiai po 5 darbo pasiūlymus. Slaugytojai yra reikalingi, vertinami ir mylimi“, – pasakojo N.Istomina.
Ją taip pat džiugina būsimoji slaugytojų karta.
„Kiekvieną kartą nustembu, kokie motyvuoti būna studentai. Į studijas ateina žmonės su pašaukimu, empatiški, suprantantys, kad dirbs su žmogumi, pasiruošę būsimiems iššūkiams. Manau, kad slauga – gerose rankose“, – įspūdžiais dalinosi N.Istomina.
Vystomi moksliniai tyrimai
Slaugos profesorė pastebėjo, kad toks mokslinis vardas pašaliečiui gali nuskambėti neįprastai, tačiau slauga – seniai pripažinta medicinos ir sveikatos mokslų dalimi.
Slaugos mokslas tiria su pacientų sveikimo procesu ir slaugytojo profesija susijusius klausimus. Objektai įvairūs: nuo gimdymų iki paliatyviosios slaugos. Galima sakyti, kad slaugytojas žmogų lydi visą gyvenimą.
Pavyzdys – viena N.Istominos doktorančių šiuo metu tiria, kokios slaugytojo kompetencijos garantuoja, kad pacientas gaus aukščiausio lygio paslaugą. Taip pat, kokia slaugytojo sprendimų laisvė užtikrina geriausią rezultatą. „Pacientų sveikatos priežiūra yra vienas iš mokslinių objektų. Ieškoma atsakymų, ką nuspręsti turi slaugytojas, ką gydytojas, o kur jų sprendimas turi būti bendras“, – paaiškino N.Istomina.
Madas tyrimų lauke diktuoja Europos slaugos mokslų akademija, prieš kelis metus išskirtinį dėmesį skyrusi Lietuvai.
„Labai džiaugiuosi, kad 2022 m. Vilniaus universitete pavyko suorganizuoti Europos slaugos mokslo akademijos doktorantų vasaros mokyklą ir tarptautinę konferenciją. Suvažiavo aukščiausio lygio profesoriai iš visos Europos ir doktorantai – žmonės, kurie atliks ryškius mokslinius tyrimus.
Manau, tai buvo didelis pasiekimas. Svečiams labai patiko Vilnius, jie buvo nustebinti, koks tai gražus ir žalias, šiuolaikinis Europos miestas“, – prisiminė N.Istomina.
Slaugytojai įgalinti atlikti daugiau funkcijų
Nuo vasario įsigalioję Slaugos praktikos ir akušerijos praktikos įstatymo pakeitimai įgalino bendrosios praktikos slaugytojus ir akušerius teikti šeimos medicinos paslaugas ir išrašyti siuntimus kito sveikatos priežiūros specialisto konsultacijai.
Slaugytojai taip pat gali pratęsti gydytojo paskirtą tęstinį lėtinės ligos gydymą, kai paciento sveikatos būklė yra stabili, skiriant ir išrašant gydytojo paskirtus vaistus lėtinėms ligoms gydyti, tęsiant gydytojo paskirtą tęstinį lėtinės ligos gydymą, tačiau ne ilgiau kaip vieneriems metams. Ne rečiau kaip kartą per metus pacientas privalės apsilankyti pas šeimos gydytoją, kad jis galėtų įvertinti paciento sveikatos būklę ir pratęsti gydymą.
Kaip teigia SAM, toks slaugytojų ir akušerių įgalinimas padės pacientams greičiau gauti reikalingas paslaugas, o šeimos gydytojams sumažins administracinę naštą, jie galės daugiau laiko skirti kitiems pacientams.
Pagerbti 75 nusipelnę šalies medikai
Balandžio pabaigoje Valdovų rūmuose vyko tradiciniai SAM organizuojami Nusipelniusių Lietuvos medikų apdovanojimai. Už atsidavimą profesijai, sunkų ir pasiaukojantį darbą bei išskirtinius nuopelnus sveikatos sistemai, sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys garbės ženklus įteikė 26 šalies gydytojams, 27 slaugytojoms ir 22 sveikatos apsaugos darbuotojams.
Šiais metais, minint jubiliejinę, 20-ąją Lietuvos medicinos darbuotojų dieną, Sveikatos apsaugos ministerijai garbingam apdovanojimui gauti buvo atsiųsta beveik trys šimtai kandidatų paraiškų iš visos Lietuvos.
Nominantai šiems aukščiausiems medikų bendruomenės apdovanojimams atrinkti vertinant jų ilgametį ir nepriekaištingą darbą, atsižvelgiant į ypatingus nuopelnus Lietuvos sveikatos sistemai, diegiant inovatyvius technologinius ir tvarius vadybos sprendimus, taip pat už Lietuvos vardo garsinimą, tarpvalstybinių santykių puoselėjimą ir plėtrą, jaunosios medicinos profesionalų kartos ugdymą, pasiaukojimą ir drąsą gelbstint žmonių gyvybę bei kitus nuopelnus.
NUSIPELNĘ LIETUVOS GYDYTOJAI 2024
