Ankstyvą pavasarį, kai medžiai paleidžia sulą, vilnietė Rasa Eidėnaitė-Agejeva juokauja, kad ir jos gyslomis ima tekėti sula – moteriai tas metas suteikia daug džiaugsmo, mat ji, kaip ir jos močiutė bei mama, imasi pomidorų sėjimo. Vaikystės namų visos palangės būdavo nuklotos vazonėliais su pomidorų daigais iki visi jie „žiguliuku“ būdavo išgabenami į sodą. „Iki šiol man kovas – pomidorų mėnuo“, – šypsosi Rasa, jau antrus metus jų nebesodinanti į gruntą – visi auga vazonuose, vieni sustatyti šiltnamyje, kiti lauke. „Nepretenduoju būti viską žinančia ir kitiems patarimus dalijančia daržininke, man mano namai, kiemas ir šiltnamis pirmiausia yra emocinė sveikata, malonumas ir pomėgis“, – sako moteris. Todėl pernai, kai savo mažąjį šiltnamį po 15 jo tarnystės metų pakeitė kur kas erdvesniu nauju iškart žinojo – jo viduje klos trinkeles, o gėles bei daržoves augins vazonuose. Kaip šovė tokia mintis? Sykį Rasa savo mamos paklausė, kodėl ji nemėgstanti ir net nevalganti pomidorų visą savo amžių jų tiek daug augina. „Nes man labai gražu, kai jie raudoni kabo ant krūmo“, – šis mamos atsakymas privertė susimąstyti ir ją. Na, tikrai, kodėl nepasidaryti šiltnamyje gražiai?