V.Putinas į Kiniją atvyko praėjus kiek daugiau nei savaitei nuo naujos kadencijos pradžios, pratęsdamas savo autokratinį valdymą iki 2030 m. – tai Vakarų pasaulyje neteisėtais laikomų rinkimų, kuriuose nebuvo jokios tikros opozicijos, rezultatas.
Pasak Kinijos valstybinės žiniasklaidos, gegužės 16–17 d. vyksiantis vizitas atspindi paties Xi Jinpingo valstybinį vizitą į Maskvą prieš kiek daugiau nei metus, kai jis, kaip ir V.Putinas, perrašęs taisykles, reglamentuojančias, kiek laiko vadovai gali eiti pareigas, pradėjo naują prezidento kadenciją.
Jų susitikimas įvyko likus keliems mėnesiams iki JAV prezidento rinkimų ir tuo metu, kai Vašingtonas susiduria su didėjančiu tarptautiniu pasipriešinimu dėl paramos Izraelio karui Gazos Ruože. Šis susitikimas turėtų tapti platforma lyderiams aptarti, kaip visa tai gali padėti įgyvendinti jų bendrą siekį pažeminti ir pasiūlyti alternatyvą Amerikos galiai.
Vizitas taip pat rengiamas tuo metu, kai abu lyderiai veikia, kaip teigia stebėtojai, laisvai, bet vis labiau derindami savo interesus su atvirai antiamerikietiškomis šalimis Iranu ir Šiaurės Korėja. Vakarų vyriausybės mano, kad Pchenjanas, kurio ekonomika beveik visiškai priklauso nuo Kinijos, padeda Rusijai tiekti karines atsargas. Taip pat, JAV teigimu, ir Teheranas, kurį ekonomiškai remia Rusija ir Kinija ir kuris yra galingas Artimųjų Rytų konflikto dalyvis.
V.Putinas atvyko į dviejų dienų valstybinį vizitą, padrąsintas savo karo laikų ekonomikos išlikimo ir vykstant naujam dideliam puolimui svarbiausiuose fronto linijos taškuose Ukrainoje. Ką tik iš kelionės po Europą grįžusiam Xi Jinpingui šis vizitas yra galimybė parodyti, kad jo ištikimybė V.Putinui nepalaužė jo gebėjimo bendradarbiauti su Vakarais.
Prieš kelionę trečiadienį paskelbtame interviu Kinijos valstybinei naujienų agentūrai „Xinhua“ V.Putinas pasidžiaugė „didelėmis šalių partnerystės perspektyvomis“ ir jų bendromis pastangomis „stiprinti mūsų šalių suverenumą, saugoti teritorinį vientisumą ir saugumą“.
Lyderiai siekė gilinti bendradarbiavimą „pramonės ir aukštųjų technologijų, kosmoso ir taikaus branduolinės energijos naudojimo, dirbtinio intelekto, atsinaujinančiosios energijos ir kituose novatoriškuose sektoriuose“, pridūrė V.Putinas.
Tačiau tvirtos ištikimybės iliuzija slepia sudėtingesnį vaizdą.
Vašingtonas daro vis didesnį spaudimą Pekinui dėl tariamos paramos Rusijos gynybos pramonei. Europoje Xi Jinpingas turėjo įveikti aštrią įtampą Prancūzijoje – Serbijoje ir Vengrijoje jis buvo sutiktas tik su fanfaromis, o pagrindinė Kinijos partnerė Rusija tebėra izoliuota pasaulinėje arenoje.
Xi Jinpingas vis dažniau ragino Europą ir kitas šalis padėti pasauliui išvengti „šaltojo karo“, siūlydamas joms pasipriešinti tam, ką Pekinas laiko JAV pastangomis sulaikyti Kiniją.
Tačiau manoma, kad pats lyderis – taip pat ir šią savaitę priimdamas V.Putiną – griežtina santykius, siekdamas pabrėžti didėjantį pasaulio susiskaldymą, kuris gali pagilinti nesutarimus su Vakarais, kurių technologijų ir investicijų, ekspertų teigimu, reikia Kinijai.
„Gyvename pavojingesniame pasaulyje, autoritarinės jėgos vis labiau vienijasi. Rusija gauna paramą savo agresijos karui iš Kinijos, Irano ir Šiaurės Korėjos“, – praėjusį mėnesį perspėjo NATO vadovas Jensas Stoltenbergas.
„Tai mums primena, kad saugumas nėra regioninis, saugumas yra globalus. Ir mes turime dirbti su savo bendraminčiais partneriais visame pasaulyje, kad išsaugotume ir apsaugotume transatlantinį saugumą“, – pridūrė jis.
Didžioji strategija
Šią savaitę vykstančiame Xi Jinpingo susitikime su V.Putinu tvyro grėsmė, kad Vakarai grasins imtis platesnių veiksmų prieš jo šalį, jei ji ir toliau siųs tam tikras prekes į Rusiją. JAV vyriausybė teigia, kad dvejopos paskirties prekių eksportas leidžia Rusijai kurti savo gynybos pramonę.
Singapūro Nanyango technologijų universiteto tarptautinių santykių docentas Li Mingjiangas teigia, kad „spaudimas yra didesnis nei per pastaruosius dvejus metus“, ir atkreipia dėmesį į šį mėnesį JAV paskelbtas naujas sankcijas, nukreiptas prieš Kinijos įmones, ir į tai, kad jų gali būti dar daugiau, įskaitant ES sankcijas.
Kinija teigė atidžiai stebinti dvejopo naudojimo prekių eksportą ir neigia, kad jos prekyba su Rusija nėra įprasti dvišaliai mainai. Praėjusiais metais abiejų šalių dvišalė prekyba pasiekė rekordinę 240 mlrd. dolerių sumą.
Netgi atidūs Xi Jinpingo neskaidraus sprendimų priėmimo stebėtojai nesutaria, ar visa tai reiškia, kad Kinijos vadovas sieks pasinaudoti šią savaitę su V.Putinu praleistu laiku, kad pasisakytų už greitą konflikto sureguliavimą.
Tačiau oficialūs Kinijos kovo ir balandžio mėn. prekybos duomenys rodo, kad eksportas į Rusiją sumažėjo, palyginti su tais pačiais praėjusių metų laikotarpiais – tai rodo, kad Pekinas gali imtis priemonių, siekdamas apsisaugoti nuo Vakarų sankcijų, smogiančių giliau į jo prekybos ir finansų sektorius.
Tačiau bet koks persvarstymas vargu ar sustabdys abiejų šalių, kurios reguliariai rengia karines pratybas ir keičiasi diplomatiniais dokumentais, bendradarbiavimą įvairiose srityse. Taip pat mažai tikėtina, kad tai pakeis Pekino požiūrį į Rusijos karą, sako analitikai.
„Rusija yra esminė Kinijos didžiajai strategijai“, – CNN sakė Manojus Kewalramani, vadovaujantis Indijos ir Ramiojo vandenyno regiono studijoms Takshašilos instituto tyrimų centre Bangalore. Nors Pekinas nenori eskalacijos, „yra labai suinteresuotas užtikrinti, kad Rusija nepralaimėtų karo“, – sakė jis.
Jėgų daugintojai
Karas Gazos Ruože, kuris taip pat turėtų būti Xi Jinpingo ir V.Putino diskusijų sąlyčio taškas, atvėrė galimybę siekti bendrų abiejų šalių tikslų, teigia analitikai.
Šie tikslai, plačiąja prasme, kaip praėjusį mėnesį Pekine per bendrą spaudos konferenciją su savo kolega Wangu Yi pareiškė Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas, apima „teisingos daugiapolės pasaulio tvarkos“, laisvos nuo Amerikos „hegemonijos ir neokolonijinės“ praktikos, sukūrimą, taip pat bendrą darbą siekiant „konsoliduoti pasaulio pietų tautas“.
Kalbant apie Gazos Ruožą, abi galybės atsisakė pasmerkti „Hamas“ už spalio 7 d. įvykdytą teroro išpuolį prieš Izraelį. Jos taip pat kritikavo Izraelį ir Jungtines Valstijas – tai sutampa su didėjančiu visuotiniu pasipriešinimu, ypač pasaulio pietuose, Izraelio karui. Per karą Gazos Ruože, ten esančios sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, mirė daugiau kaip 35 tūkst. žmonių, o masinė humanitarinė padėtis blogėja su kiekviena savaite.
Kinija turi ribotą įtaką regione, o Rusija turi tam tikrą įtaką, tačiau „jos laiko viena kitą jėgos didintojomis“, – sakė M.Kewalramani, turėdamas omenyje, kad jų atsakas į šį konfliktą sutampa.
Jis pridūrė, kad konfliktas taip pat turėjo įtakos tam, kaip Kinija ir Rusija vertina savo santykius su šio regiono šalimis. Taip pat ir su Iranu, kuris praėjusiais metais prisijungė prie dviejų Pekino ir Maskvos įkurtų tarptautinių grupių – BRICS ir Šanchajaus bendradarbiavimo organizacijos.
„Jie mato Iraną kaip naujos tvarkos (kurią jie siekia sukurti) dalį, o Izraelį – kaip Jungtinių Valstijų įgaliotinį... šis požiūris nuo spalio 7 d. tai tapo daug aštresnis“, – sakė jis.
Privačiai ir tyliai
Tačiau Xi Jinpingui toliau stiprinant santykius su V.Putinu ir Rusija vis labiau susiskaldžiusiame pasaulyje, kyla klausimų – taip pat ir Kinijos politikos sluoksniuose bei viešojoje erdvėje – apie tai, kur tai veda antrąją pagal dydį pasaulio ekonomiką.
Skirtingai nei tarptautiniu mastu izoliuota Rusija ar Iranas, Kinija vis dar laikoma svarbia veikėja ir potencialia partnere sprendžiant pasaulinius klausimus, pavyzdžiui, klimato kaitos, nepaisant susirūpinimo dėl jos žmogaus teisių padėties ir agresijos Pietų Kinijos jūroje ir aplink Taivaną.
„Kinams, kaip ir man, gėda priimti V.Putiną, nes jo šalis nepaiso JT chartijos... (ir 141 šalis ją laiko agresore“, – CNN sakė Šanchajuje gyvenantis tarptautinis mokslininkas Shen Dingli. Pasak jo, Kinija „nori pasinaudoti Rusija“ savo tikslams pasiekti, tačiau Rusija silpnina Kiniją.
Šį mėnesį Kinijoje paplitę įtarimai ir susirūpinimas dėl Rusijos išryškėjo, kai Kinijos socialinės žiniasklaidos platformoje „Weibo“ buvo sukurta paskyra žymaus Rusijos ultranacionalistų mąstytojo Aleksandro Dugino vardu.
Socialinės žiniasklaidos vartotojai gausiai lankėsi nepatvirtintame puslapyje, kuriame vieni balsai ragino Ukrainą laimėti, kiti atkreipė dėmesį į abiejų šalių istorines trintis, o vienas šimtus „patinka“ paspaudimų sulaukęs vartotojo komentaras ragino Maskvą grąžinti žemes Rusijos Tolimuosiuose Rytuose, XIX a. perleistas Rusijos imperijai.
CNN negalėjo patvirtinti, ar ši paskyra, surinkusi daugiau nei 100 tūkst. sekėjų, yra autentiška.
Kai kurie apžvalgininkai teigia, kad istorinis nepasitikėjimas, susijęs su įtampa pasienyje, oficialiai išspręsta tik 2000-ųjų pradžioje, ir Kinijos šaltojo karo perorientavimas į JAV, reiškia, kad net Xi Jinpingo ir V.Putino glaudūs santykiai yra sandoriai dėl bendros įtampos su Vakarais, arba bent jau trūksta pasitikėjimo platesnėse vyriausybių gretose.
Visa tai labai išryškėja prieš artėjančius JAV rinkimus, kurių rezultatai gali turėti didžiulį poveikį karo Ukrainoje ir JAV santykių su Kinija ateičiai, o buvusio prezidento Donaldo Trumpo perrinkimas gali būti naudingas Rusijai.
„Žinome, kad kai kurie Kinijos politikos analitikai tyliai, privačiai pateiktų argumentą, kad yra, nepaisant Amerikos spaudimo Kinijai ir geopolitinių varžybų per pastaruosius kelerius metus, Kinija galėjo palaikyti šiek tiek geresnius santykius su JAV ir Vakarais, kartu galėjo išvengti santykių su Rusija plėtojimo tokiu mastu, kuris šiandien yra toks artimas“, – Singapūre sakė Li Mingjiangas.
Tačiau Xi Jinpingo vadovaujamoje Kinijoje, atrodo, tokiems klausimams vietos liko nedaug.
Šią savaitę vyksiančiame aukščiausiojo lygio susitikime bus pabrėžta partnerystės stiprybė ir abiem šalims bus suteikta galimybė pasitikrinti, kaip Xi Jinpingas įgyvendina siekį, kurį išsakė V.Putinui per savo valstybinį vizitą Maskvoje kiek daugiau nei prieš metus.
Ten jis pareiškė, kad vyksta „pokyčiai, kurių nebuvo 100 metų“.
„Kartu turėtume stumti (šiuos pokyčius) į priekį“, – sakė jis.
Parengta pagal CNN inf.
