Klasikiniai depresijos simptomai
Vilniaus „Asmens sveikatos klinikos“ dienos stacionaro vadovas gydytojas psichiatras-psichoterapeutas Edgaras Čiūras primena, kad depresijai būdingi simptomai – liūdna nuotaika, sumažėjusi energija, aktyvumas. Sergantys depresija žmonės gali jausti mažesnį pasitenkinimą, jiems sunkiau susikaupti, nuolatos kamuoja nuovargis. Taip pat gali atsirasti miego sutrikimų, keistis apetitas.
Kai atsiranda depresijos simptomų, žmogui gali sumažėti savivertė, pasitikėjimas savimi, dažnai gali kilti kaltės jausmas. Priklausomai nuo simptomų depresija gali būti lengva, vidutinė ir sunki.
Lyties ir amžiaus įtaka ligai
E.Čiūras pastebi, kad depresija dažniau diagnozuojama moterims negu vyrams. Gali pasitaikyti ir skirtumų tarp skirtingų lyčių žmonių nusiskundimų.
Vyrai dažniau gali skųstis susierzinimu, pykčio protrūkiais, impulsyvumu. Taip pat jie, esant depresijai, dažniau gali piktnaudžiauti alkoholiu ar kitomis psichoaktyviomis medžiagomis. Gali pasinerti į fizinę veiklą, darboholizmą. Moterys dažniau skundžiasi liūdesiu.
Skirtumų gali būti dėl įvairių priežasčių. „Viena tokių priežasčių, kad vyrams sunkiau pripažinti, jog jie yra liūdni. Tai gali būti siejama su turimais įsitikinimais, vyriškumo samprata“, – teigia gydytojas.
Aiškių skirtumų tarp vyresnio amžiaus ir jaunų žmonių depresijos pasireiškimų nėra, tačiau kai kurie simptomai gali būti ryškesni.
„Kartais vyresnio amžiaus žmogus gali labiau skųstis somatiniais arba fiziniais simptomais bei nerimu dėl sveikatos, o klasikiniai depresijos simptomai gali būti ne tokie ryškūs. Taip pat gali būti labiau sutrikusios pažintinės funkcijos“, – sako gydytojas.
Depresija ir fizinė sveikata
E.Čiūras akcentuoja, kad ryšys tarp depresijos ir žmogaus fizinės sveikatos labai glaudus. Kartais žmogus, sergantis depresija, turi nusiskundimų dėl fizinės sveikatos, tokių kaip vidurių užkietėjimas, diskomfortas pilve, pilvo pūtimas, viduriavimas, taip pat galvos skausmai. Tai gali būti vieni iš depresijos simptomų.
Jei žmogus serga lėtinėmis ligomis, susirgus depresija, lėtinės ligos gali paūmėti, pasunkėti tų ligų kontrolė, gali paryškėti simptomai. Tokiu atveju tarsi patenkama į užburtą ratą, kai pablogėjusi fizinė žmogaus sveikata pablogina emocinę būseną. E.Čiūras primena, kad depresija yra viena iš lėtinių ligų komplikacijų.
Negydomos depresijos pasekmės
Gydytojas džiaugiasi, kad žmonės, jausdami depresijos simptomus, vis dažniau ir drąsiau kreipiasi į psichiatrus, psichoterapeutus ir psichologus. „Žinoma, dalis žmonių nedrįsta dar kreiptis bijodami pasekmių, jei bus nustatyta diagnozė, taip pat dėl stigmos ar įsitikinimų, susijusių su depresija, pavyzdžiui, kad tai silpnumo požymis ar kad vyrai neverkia, neliūdi. Todėl vyrai labiau linkę nesikreipti į specialistus dėl įsitikinimų, kad jausmus rodyti nevyriška“, – pastebi E.Čiūras.
Kartais žmonės patiria simptomus, bet jaučia vidinę stigmą, vengia įsisąmoninti, kad reikia pagalbos. Gydytojo nuomone, tokiu atveju svarbu suprasti, kad jūs nesate liga. Kartais pravartu keisti mintis „esu depresiškas“ į mintis „sergu depresija“.
Taip pat mažinti stigmą gali padėti prisijungimas prie savipagalbos grupių, pabendravimas su žmonėmis, susiduriančiais su panašiomis problemomis. Pagaliau pats kreipimasis pagalbos į specialistus gali padėti mažinti stigmą.
E.Čiūras primena, kad užsitęsusi ir negydoma depresija gali turėti rimtų pasekmių: „Dėl to gali kilti sunkumų darbe, santykiuose. Užsitęsusi ir negydyta depresija gali paskatinti piktnaudžiavimą alkoholiu ar kitomis psichoaktyviomis medžiagomis. Žmogus gali labiau izoliuotis, atsiriboti nuo aplinkinių. Nesigydant gali stiprėti nepasitikėjimo savimi jausmas, kritiškumas sau. Taip pat didėja ir savižudybės rizika.“
Gydymo strategijos
Depresijos gydymo strategijos priklauso nuo jos sunkumo. Jeigu depresija lengva, galima taikyti gydymą tik psichoterapija, tačiau jei depresija yra vidutinė ar sunki, geriausias rezultatas pasiekiamas, kai taikomas kompleksinis gydymas derinant medikamentinį gydymą su psichoterapija.
Dienos stacionaro vadovo gydytojo psichiatro-psichoterapeuto E.Čiūro teigimu, Suaugusiųjų dienos stacionare yra taikomas kompleksinis psichikos ligų gydymas, didelis dėmesys skiriamas psichoterapinei pagalbai: „Gydymo metu žmonės lanko grupinę ir individualią terapiją. Taip pat vyksta ir kiti užsiėmimai: šokio judesio terapija, meno terapija, relaksacijos, meditacijos, tamsiuoju metų laiku naudojame ir šviesos terapijos lempą. Esant poreikiui skiriamas ar koreguojamas ir medikamentinis gydymas.“ Užsiėmimai vyksta darbo dienomis nuo 8 val. iki 14 val. Gydymas čia trunka trisdešimt darbo dienų, o esant poreikiui už gydymosi laikotarpį išduodamas nedarbingumo pažymėjimas.
Taip pat reikia nepamiršti reguliaraus fizinio aktyvumo, kurio efektyvumas įrodytas daugelio tyrimų. Svarbu ir subalansuota mityba, psichoaktyvių medžiagų nevartojimas, padeda meditacija.
Visi minėti faktoriai yra svarbūs ir po gydymo, kad depresijos epizodai nepasikartotų. Taip pat svarbus darbo ir poilsio režimas, geras miegas, reikia rasti laiko ir savo pomėgiams.
