Pirtis – apsišvarinimo vieta, dažnai neatsiejama nuo visuomeninio bendravimo, vadinamo pirties kultūra, kur šeima po savaitės darbų gali pailsėti ir apsišvarinti. 

 

Pirčių yra įvairių rūšių paplitusių skirtinguose pasaulio regionuose. Garinė pirtis pasižymi aukštos drėgmės karštu oru, kuris išgaunamas pilant vandenį ant įkaitintų akmenų. Suomijos, Estijos teritojoje atsiradusi sauna pasižymi tuo, kad yra ganėtinai karšta, temperatūra siekia 80–110 °C, santykinai sausa. Turkiška pirtis yra paplitusi islamo kraštuose, kurios svarbi dalis – masažai ir aliejų įtrynimas. Furo yra japoniško, o Jjimjilbang korėjietiško tipo pirtys.

 

Pirtis yra vertinga savo garais. Pasikaitinus pirtyje ir išsipėrus vanta, iš organizmo pašalinama labai daug toksinių medžiagų, kurios kaupiasi žmogaus odoje. Ant įkaitintų akmenų pilamas ne tik vanduo, bet ir įvairių vaistinių augalų: eukalipto, mėtų, čiobrelių, jonažolių, ramunėlių, šalavijų ir kitų eteriniai aliejai bei antpilai.

 

Lietuvoje pirmąjį šeštadienį po Rudens lygiadienio švenčiama Šeimos pirties diena.