Pasak profesoriaus, apsilankymas pirtyje turėtų būti planinga ir sisteminga veikla. Sveikatos prasme, į pirtį geriausia vaikščioti 3–4 kartus per savaitę. Tik užsibūti nereikia, pakanka 10–20 minučių.
Ir temperatūra negali būti aukšta – užtenka 60 laipsnių Celsijaus. Pabuvimas pirtyje turi būti ne kančia, o malonumas.
„Toks protingas, sistemingas karštis krapšto, valo iš kepenų blogą riebalą“, – „Žinių radijo“ laidoje „Kuriam pirtį“ sakė A.Skurvydas.
Jis pridėjo, kad pirties seansai organizme didina didelio tankio lipoproteinų (DTL) arba „gerojo“ cholesterolio kiekį. Jis naudingas tuo, kad valo kraujagyslių sieneles, neleidžia kauptis kenksmingiems riebalams.
„Pirtis sumažina lokalius uždegiminius procesus ir atitolina senėjimą“, – dar vieną šilumos terapijos naudą išskyrė A.Skurvydas.
Alternatyva sporto treniruotėms
Jis tęsė, kad pirtis prisideda prie geresnės gliukozės koncentracijos kraujyje kontrolės ir taip saugo nuo diabeto išsivystymo.
„Ypatingai įdomu, kad būnant pirtyje padidėja kapiliarų skaičius širdies ir griaučių raumenyse.
Karščio šoko baltymas pastimuliuoja širdies raumens kontraktilinių baltymų padidėjimą. Kitaip tariant, mokslininkai sako, kad žmonėms, kuriems sunku kilnoti svorius, pirtis yra viena iš alternatyvių priemonių, neleidžiančių atrofuotis griaučių raumenims“, – pasakojo A.Skurvydas.
Taigi, galima sakyti, kad pirtis atstoja jėgos treniruotę.
„Elitiniai mokslo žurnalai atletams sako, kad jei jie nori pagerinti savo ištvermę, širdies ir raumenų sveikatą, treniruotes galima atlikti pirtyje“, – pridėjo A.Skurvydas.
Skatina „laimės“ hormonų gamybą
Profesorius paaiškino, kad apsilankymas pirtyje – treniruotė kraujagyslių sienelėms, nes šilumoje jos atsipalaiduoja, o vėliau įlindus į šaltą vandenį – susitraukia.
Pasak A.Skurvydo, padidintą kraujospūdį turintys žmonės, jei reguliariai lankosi pirtyje, gali jį sumažinti. Nauda būna ilgalaikė.
Tiesa, jei hipertenzija stipriai pažengusi – „viršutinis“ kraujospūdžio skaičius siekia 170 mmHg, tada pirtintis reikėtų ypač atsargiai.
Taip pat pastebėta, kad pirtyje gaminasi endorfinai – „laimės“ hormonai – todėl šilumos terapija padeda sumažinti stresą.
„Štai kodėl po pirties mūsų nuotaika būna pakili. Padaugėja endorfinų, nebejaučiame skausmo, vyksta atsipalaidavimas“, – sakė A.Skurvydas.
Jis pridūrė, kad pirtis gali suveikti kaip profilaktinė priemonė nuo širdies nepakankamumo.
Padeda prailginti gyvenimą
Ko pirtyje daryti negalima? Valgyti, rūkyti, vartoti alkoholio.
Patartina išlaikyti vėsesnę galvą – tam skirta kepurė. Aukštesnė temperatūra naudinga kūnui, bet ne galvos smegenims, pabrėžė A.Skurvydas.
„Kad būtume žvalūs ir budrūs, galvą reikia vėsinti, o kūną šildyti“, – apibendrino profesorius.
Ledinis vanduo po pirties gali sukelti per didelį šoką. Todėl vėsinti reikėtų palaipsniui, pavyzdžiui, galima apsiprausti vėsesniu vandeniu.
Yra prisiekusių pirties gerbėjų, tačiau dalis žmonių pasakytų, kad tokia veikla jiems ne prie širdies.
„Jeigu tu nori ilgiau gyventi – 10–15 metų – daryk tą sveikai. Pirtis tau ir širdį sustiprins, ir kraujospūdį sureguliuos, ir nutukimą optimizuos. Pirtis yra labai naudinga gyvenimo kokybei. Tai – pagrindinis argumentas“, – akcentavo A.Skurvydas.
„Jeigu nemėgsti bėgioti, skauda kojas, pirtis gali būti labai gera alternatyva“, – pridūrė jis.
