„Neužmirškime, jog šiuo metu turime energetinę krizę, įmonės sunkiai išgyvena, kainos padidėjo nuo 2 iki 4 kartų, gali padidėti ir daugiau. Tas atsiliepia ir tai jaučia ne tik vidutinės, mažos, bet ir stambios įmonės“, – sakė Lietuvos pramonininkų konfederacijos generalinis direktorius Ričardas Sartavičius.
Jis pabrėžė, kad jau turime energetinę krizę, problemas su Kinija, Baltarusija. Taip pat prie to prisideda ir vykstantis karas Ukrainoje.
„Minimalios mėnesinės algos kilimas niekada dramatiškai nepaveikdavo darbo rinkos ir kartais mes girdėdavome nuogąstavimų, kad pasipils atleidimai ir bankrotai, tačiau tokių dalykų nesame fiksavę. Manau, kad minimali alga turi augti ir skatinti žmones dirbti ir užsidirbti“, – dėstė socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.
„Mes matome tiek energetikos kainų didelį šuolį, tiek pačių pagrindinių maisto produktų ir gąsdinimą sunkmečiu, kai atsiras dar ir šildymo sąskaitos. Tam, kad neatsirastų tam tikri sunkumai, kurie užves kito tipo ekonominę spiralę, tai darbuotojams pajamos turi didėti“, – „Lietuvos ryto“ televizijai teigė Profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė.
Tuo metu ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako, kad toks spartus algos didinimas būtų per didelė našta verslui ir siūlo alternatyvą – minimalią mėnesio algą didinti iki 800 eurų, o neapmokestinamą pajamų dydį (NPD) iki 740 eurų. Taip algos didinimo našta tektų ne tik verslui, bet ir valstybei.
A.Armonaitė pabrėžė, kad tie, kurie uždirba minimalią algą, jų pajamos augtų taip, kaip ir pagal Lietuvos banko skaičiavimus. Šiuo atveju verslas ir valstybė pasidalytų našta. Mat valstybė iš žmonių kišenių paimtų mažesnę NPD dalį.
Finansų ministrė Gintarė Skaistė tokį siūlymą anksčiau vadino nesubalansuotu. Pasak jos, tiek MMA, tiek NPD turėtų kilti panašiu tempu. Vis dėlto „INVL Asset Management“ vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė sako – toks sprendimas, atsižvelgiant į situaciją, būtų logiškas.
„Žinoma, biudžete, kaip žinia, yra labai aiškios ribos ir jis neguminis, tad teks atidžiai peržiūrėti išlaidų eilutes.
Kad ir tie patys vaiko pinigai, kuriuos gauna ne vien tik nepasiturinčios ar mažas pajamas uždirbančios šeimos, tai reikėtų netipinėmis aplinkybėmis, kai vyksta karas pašonėje, pergalvoti instrumento būtinumą ir tuos pinigus panaudoti taikliau“, – atkreipė dėmesį pašnekovė.
Minimalų ar mažesnį darbo užmokestį Lietuvoje gauna per 130 tūkst. gyventojų. Kiek turėtų didėti minimali mėnesio alga turėtų būti nuspręsta rugsėjį.
