Penktadienį naujienų portalo Lrytas organizuotoje didžiausioje praktinėje konferencijoje Lietuvoje saugumo tema „Saugumo kodas“ dalyvavę saugumo ekspertai ir politikai įvertino JAV prezidento rinkimų įtaką Lietuvos saugumui ir dabartines grėsmes.
V.Malinionis: potvynis juda į mus
Vertindamas Donaldo Trumpo pergalės JAV prezidento rinkimuose įtaką Lietuvos ir Ukrainos saugumui, atsargos pulkininkas Vaidotas Malinionis pastebėjo, kad respublikono išrinkimas gali reikšti ir labai reikalingų sprendimų Europai ir Lietuvai.
„J.Bideno administracija vis dėlto nesugebėjo karo potvynio pakreipti reikalinga linkme. Ukrainos frontas dar vis trupa. Tam, kad ten kažkas pasikeistų, reikia kardinalių ir labai reikšmingų sprendimų. Iš J.Bideno administracijos šių sprendimų tikėtis yra sudėtinga.
Dabar D.Trumpas ateina su tam tikra nežinomybe, jis yra neprognozuojamas, bet iš jo galima tikėtis sprendimų – tų, kurių reikia.
J.Bideno administracija su savo nuolaidžiavimo politika nesugebėjo laikytis elementarių karo principų“, – kalbėjo V.Malinionis.
O pagrindinis karo principas, anot jo – tai sudaryti reikalingo dydžio ir svorio masę reikiamu metu.
„Tai yra karių, resursų, ginkluotės masė tam, kad būtų galima apsukti potvynį į kitą pusę. Šiai dienai potvynis juda į mus“, – įsitikinęs V.Malinionis.
Atsargos pulkininkas pabrėžė, kad taikos metu visada trūksta resursų, tačiau karo metu trūksta laiko. Todėl tam, kad taupytume laiką, anot eksperto, Lietuva turėtų labiau vienytis su kitomis valstybėmis – Lenkija, Jungtine Karalyste, Skandinavijos šalimis.
„Vienas iš D.Trumpo administracijos atstovų pasakė, kad 3,5–4 proc. nuo BVP gynybai yra visiškai neįspūdinga – 8 proc. nuo BVP jau būtų įspūdingiau. Laikas yra labai svarbus. (...) Todėl turėtume pasižiūrėti į savo kaimynus – į britus, lenkus, skandinavus, ir gal galime priimti bendrų, konceptualių dalykų? Gal galime galvoti apie bendrą, greitą atsaką?“ – siūlė atsargos pulkininkas.
Kaip pavyzdį jis pateikė civilinės gynybos manevrą.
„Evakuacijos manevrą į Lenkijos teritoriją. Pagaliau prasidėjo toks mąstymas, bet tam, kad taupytume laiką, mes turime vienytis. Jeigu nesilaikysime kartu, mes tikrai kovosime atskirai“, – įsitikinęs jis.
A.Medalinskas: esame spaudžiami laiko
Tuo metu Mykolo Romerio universiteto dėstytojas Alvydas Medalinskas diskusijos metu atkreipė dėmesį į kalendorių.
„Matydamas tą situaciją, kuri vyksta Ukrainos fronte, ir jausdamas nuotaikas įvairiuose fronto taškuose esančių žmonių, nes man teko trejus metus skaityti paskaitas Ukrainos karininkams, galiu pasakyti, kad mes esame labai spaudžiami laiko.
Manau, kad netrukus pradėsime minėti Kurachovo miestą, kur greičiausiai rusai artimiausiu metu gali rengti vieną didžiausių Ukrainos kariuomenės pajėgų apsupimą. Tai yra labai rimtas dalykas“, – kalbėjo A.Medalinskas.
Politologas vardijo ne tik D.Trumpo pergalę, bet ir sudėtingą situaciją Vokietijos vyriausybėje, partijas, kurios laimėjo rytinėse Vokietijos žemėse.
„Kalbant apie kalendorių, vienas iš mano spėjimų yra tai, kad jau šios kadencijos Seimui gali tekti susidurti su šiuo iššūkiu iš Rytų.
Jeigu kalbame apie tokį kalendorių – aišku, vėliau gali būti ir septyneri – dešimt metų, bet projektuokime maksimalų dalyką – kad šios kadencijos Seimui gali tekti su tuo susidurti. Dėl to labai rimtai žiūriu į tai, kas vyksta su šios kadencijos Seimu.
Suprantu, kad politika yra politika. Susirinkę kelių partijų politikai, jeigu atskristų rusiški dronai ar raketos, galėtų aiškintis – čia tu per mažai padarei, kad tos raketos neatskristų, ar tu? Suprantu, kad taip bus. Bet pirmas dalykas yra maksimaliai efektyvi Vyriausybė. Maksimaliai“, – kalbėjo A.Medalinskas.
T.Milašauskas: rizikos laipsnis pakilo
„RSI Europe“ vadovas Tomas Milašauskas savo ruožtu pastebėjo, kad daug svarbiau negu J.Bidenas ar D.Trumpas yra tai, kad į karą įsijungė jau antra branduolinė valstybė – Šiaurės Korėja.
„Tai tampa pasauliniu karu. Jeigu Lietuvos išlikimo kontekste mes turėjome kažkokią riziką – nes yra rizika, mes esame maža valstybė, apsupta priešų, kurie nori mus sunaikinti – tai dabar ta rizika iš trijų laipsnių pakilo iki keturių laipsnių. Penkių laipsnių skalėje“, – įsitikinęs T.Milašauskas.
„Todėl sprendimai turi būti greiti“, – pridūrė jis.
L.Kasčiūnas: turėjau šešis mėnesius suvokimo
Tuo metu krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas pabrėžė, kad visi karinės technikos pirkimai užima labai daug laiko.
„Gerus šešis mėnesius turėjau realybės suvokimo pojūtį dėl įsigijimų. Taip, dronus gali greitai įsigyti, taip pat antidroninius dalykus. Bet jeigu kalbi apie tuos pačius tankus, apie pėstininkų kovos mašinas, artilerijos sistemas, be 4–5 metų jų čia nebus.
Šalia to, personalo apmokymas, jeigu kalbame apie tankus. Visi dalykai yra sudėtinga, integrali dalis. Kitaip tariant, svarbu ne tik pinigai – aš irgi už 4 proc. nuo BVP gynybai – bet tai nebus greitai“, – pabrėžė L.Kasčiūnas.
Savo ruožtu kandidate į krašto apsaugos ministrus vadinama socialdemokratė Dovilė Šakalienė taip pat pabrėžė laiko klausimą.
„Teisingai sakė ponas A.Medalinskas – laikas mus žiauriai spaudžia. Amerikiečiai yra pasakę labai tiesiai – 2027–2035 metai yra tas langas, kai mes turime galvoti apie bendrą Rusijos ir Kinijos įveikimą. Ir tai yra labai trumpas laiko tarpas“, – pabrėžė ji.
D.Šakalienė pastebėjo, kad Lietuvos partijos, nacionalinio gynybos susitarimo formate, sugeba pakilti virš ideologinių skirtumų.
„Tai reikės išlaikyti. Ir reikės bendradarbiavimo, ar būsime koalicijoje, ar nebūsime. Kuo daugiau mūsų kalbėsime ta pačia kalba, tuo lengviau bus kovoti dėl mūsų interesų“, – pabrėžė ji.
Buvęs NATO generalinio sekretoriaus pavaduotojas Giedrimas Jeglinskas taip pat atkreipė dėmesį į besikeičiančią karybą ir Lietuvos pirkimus.
„Per 10 metų JAV kariuomenė pereis – 25–30 proc. bus robotika, automatizacija, autonominės sistemos be žmonių. Mes esame taip toli. Mes vis dar įsigijame ir vystome programas, kur žmogus yra tas, kuris vairuoja, kuris rizikuoja gyvybe. Karyba keičiasi“, – pabrėžė jis.
