Lietuvos futbolo rinktinė – tarsi iš kitos galaktikos. Tokius žodžius po Lietuvos ir Anglijos rinktinių kovos Vemblio stadione išsirinko Edgaras Jankauskas.
Lietuvos rinktinė trečią kartą istorijoje susitiko su Anglija ir šįkart pasiekė mažiausią pralaimėjimą – 0:2.
Tačiau šįkart E.Jankausko komandai teko ir kitoks varžovų stilius nei pajuto Igoris Pankratjevas, prieš dvejus metus kritęs 0:4.
Reikalavo neatsitraukti
Garetho Southgate'o futbolininkai lietuviams lengviau leido priartėti prie aikštės vidurio, tačiau Anglijos vartininko Joe Harto raumenys vis tiek turėjo atšalti.
Pirmą kartą kamuolį šiose rungtynėse jis palietė praėjus dešimt minučių, kai iki baudos aikštelės atriedėjo prastai lietuvių perduotas kamuolys.
27 minutę Lietuvos rinktinė pirmą kartą smūgiavo į vartų pusę, bet kamuolį gražiai krūtine nusimetęs Fiodoras Černychas į jį tiksliai nepataikė, tad J.Hartui neteko net šokti.
„Rungtynės buvo labai sunkios, nes teko didžiąją dalį žaisti be kamuolio. Pradžioje patekome po spaudimo, kurio laukėme. Tai kainavo daug jėgų. Bet mes gavome labai daug naudos, nes futbolininkai pamatė, kad atsikratę spaudimo galime kurti. Tokie ir buvo mūsų reikalavimai. Turime nebijoti praleisti įvarčio ir nesusitraukti, jeigu praleisime. Futbolininkai į tai atsakė teigiamai, o tada jau yra realybė. Bet aš neturiu teisės kelti balsą ir reikšti pretenzijas. Laimėti noriu, bet yra žaidėjų ribos, o jie jas pasiekė“, – sakė E.Jankauskas.
Pavojingiausia proga sukėlė anglų pyktį
Jo komanda turėtų padėkoti teisėjui už pavojingiausią progą – jau per pridėtą laiką Vykintas Slivka atsidūrė priekyje ir mušė galva kamuolį po abejotino J.Harto sprendimo. Netoli vartų linijos atsidūrusį kamuolį išspyrė gynėjas, o anglai apeliavo į teisėjo asistentą, kuris nefiksavo nuošalės.
„Nežinau, ar jis buvo nuošalėje. Nemačiau momento, bet atrodė, kad esame arti įvarčio“, – šypsojosi E.Jankauskas.
Lietuvos rinktinė šiose rungtynėse kamuolį kontroliavo 29 procentus laiko, o akis badė netikslūs perdavimai, bet futbolininkai pabrėžė – nuotaikos prastos nėra, nes pavyko įgyvendinti dalį plano.
E.Jankausko nuotaika irgi nebuvo bloga.
„Nematau priežasčių, kodėl jos turėjo būti labai blogos. Vyrai padarė viską, ką galėjo. Didžiuojuosi jų atsidavimu. Jie atidavė daugiau jėgų nei turėjo. Pusė komandos nubėgo daugiau nei 13-14 kilometrų, o tam reikia ypatingų pastangų“, – sakė E.Jankauskas.
- Ar jūsų komandai pavyko apsunkinti gyvenimą Anglijai?
– Manau, kad momentais – taip. Kartais juos nustebindavome – tiek kamuolio palaikymu, tiek išėjimu į ataką. Norėjau, kad visos mūsų linijos su kamuoliu kiltų į priekį. Jeigu pastebėjote, mes jiems neleidome įžaisti kamuolio.
Tai kainavo labai daug jėgų. Toks futbolas, kokio norime, reikalauja labai daug fizinių jėgų.
Be to, pradžioje nesusitvarkėme su psichologiniu spaudimu, nes sunkiai sekėsi palaikyti kamuolį. Padarėme klaidų – lengvai atiduodavome kamuolį, o tai pareikalaudavo dar jėgų.
- Kokį gynybinį planą turėjote parengęs?
– Situacijas, kur stoja žaidėjai, diktuoja varžovo meistriškumas. Jeigu jis aukštas – atsiduri arčiau vartų ir reikia daugiau žaidėjų. Bet mes gerai pildėme savo norus. Kraštiniai saugai padėjo gynybai. Nenorėjome, kad mūsų krašto gynėjai pasitiktų jų krašto gynėjus, nes taip atsivertų dideli tarpai tarp krašto ir vidurio gynėjų.
Šis juodas darbas buvo saugų funkcija.
Aikštėje buvęs A.Novikovas ir F.Černychas tai darė labai atsakingai. Pastarasis nubėgo 14 kilometrų. Tai daug pasako apie komandos vienybę.
- Arvydą Novikovą keitėte 54 minutę. Kas jam nutiko?
– Tai buvo priverstinis keitimas. Į rinktinę jis jau atvyko turėdamas nusiskundimų. Dabar jis atlaikė tiek, kiek galėjo. Kažkas jam turbūt nutiko per treniruotę klube. Jam sunku įeiti į ritmą. Galbūt pasiruošime yra spragų ir jam nepavyksta pasiekti tinkamo lygio.
- Jau 90 minutę neturėjote keitimų ir A.Žulpa tiesiog nežaidė. Kas nutiko jam?
– Plyšo čiurnos raiščiai. Anglijoje jau net padarė nuotrauką ir sakė, kad jis iškrito ilgesniam laiko.
- Ernestas Šetkus sustabdė keletą labai pavojingų atakų. Esate juo patenkintas?
– Tikrai taip. Ernestas ir per treniruotes parodė, kad neprarado sportinės formos ir aštrumo. Jam pareikšti pretenzijų dėl praleistų įvarčių negalima.
- Ar G.Southgate'o rinktinė Lietuvą spaudą ne taip agresyviai kaip prieš dvejus metus tai darė Roy Hodgsono ekipa?
– (pasvarstė) Sunku pasakyti. Reikia gerai pagalvoti, kad neatsakyčiau tik dėl atsakymo. Anglija parodė savo lygį. Mane net nustebino, kad jų atakuojantis blokas toks techniškas ir galingas. Visi jų žaidėjai – aukščiausios klasės žaidėjai, net nežiūrint į jų amžių.
Mums šios rungtynės – labai naudingos. Gaila, kad tokio kalibro rungtynių nėra daug. Tai – ta dirba, kur galime tobulėti.
Mano žinutė pasiekė futbolininkus. Kalbėjome, kad jeigu nutiktų taip, kad praleisime įvartį – tai neturėtų jaustis aikštėje. Mes neturime būti komanda, kuri žaidžia iki praleisto įvarčio, o tada laukia pabaigos.
Ir prie 0:2 būdami dešimtyje bandėme paspausti. Kolektyvinė energija ir jėga buvo.
- Ar asmeniškai jums tai buvo sunkiausios šio ciklo rungtynės?
– Vienos iš įdomiausių. Rungtynes vertinu ne pagal sunkumą. Žaidėjams – sunku, o mums – kitaip. Man yra įdomu. Žinoma, protinis darbas – sunkus, bet futbolininkams – dar sunkiau. Tikėjau, kad būdamas šalia galėjau kažką jiems suteikti.
- Futbolininkai sakė, kad patobulėjo ir pasimokė iš rungtynių. Kokias pamokas jos davė?
– Iš pralaimėjimo gali parašyti knygą, o kai laimi – gali atsiminti vieną eilutę. Visi žaidėjai pajautė, kad galime žaisti. Kai nusiraminame, patikime savimi, savo draugais – galime. Esame iš visiškai kitokių galaktikų – tiek paruošime, tiek kasdienybėje.
Matote, kur tie žaidėjai žaidžia ir kaip čia viskas atrodo. Bet privalome iš savęs reikalauti, o tam reikia kantrybės ir tikėjimo. Kartais atsimušame į nevilties sieną, bet gyvenime kažką pasiekia tik stipriausi.
Lietuviams, kurie auga kitokiose sąlygose – žymiai sunkiau nei anglams, kurie nuo mažų dienų turi geras sąlygas. Tai reiškia, kad mums reikia daug daugiau darbo.
