Išbandykite šaltibarščius, kokius ruošia lenkai ar latviai – jų receptai nustebins

Lietuviai šia unikalia sriuba didžiuotis turi pagrindo – ne be reikalo ją nuo mūsų kopijuoja ir kaimynai, tačiau gamina šiek tiek kitaip.

„Niekas netrukdo šaltibarščiais mėgautis net ir žiemą, tačiau pardavimų statistika patvirtinta – ši sriuba yra sezoninis patiekalas. Jau gegužės mėnesį, vos įsibėgėjant šiltiems orams, stebėjome ryškų burokėlių, šaltibarščiams skirto kefyro pardavimų šuolį. O pastarojo pardavimai vasaros mėnesiais, lyginant su šaltuoju metų periodu, padidėja net apie 6 kartus“, – statistika dalijasi Vaida Budrienė, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė.

Ji pastebi, kad parduotuvėse pardavinėjami jau pagamintų šaltibarščių indeliai yra populiarūs ne tik tarp dienos pietų ar atgaivos ieškančių lietuvių, tačiau ir tarp į parduotuves užsukančių turistų.

Šaltibarščiai mūsų šalyje buvo gaminami dar Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje. Per ilgus amžius mūsų virtuvė pynėsi su kaimyninėmis – senieji lietuvių receptai, papročiai skverbėsi į lenkų, dabartinės Latvijos žemes ir atvirkščiai.

Netgi Adomo Mickevičiaus poemoje „Ponas Tadas“ veikėjai mėgavosi šia gardžia sriuba, o jos populiarumas neblėsta ir šiais laikais tiek Lietuvoje, tiek Latvijoje ir Lenkijoje. Tad kaip šaltibarščius gamina kaimynai?

Šaltibarščiai yra sriuba numeris vienas vasarą ne tik Lietuvoje, bet ir Latvijoje. Kaip ir lietuviai, taip ir latviai turi įvairių jų versijų, priklausomai nuo regiono ar tiesiog skonių preferencijų. Tačiau esminiai naudojami produktai lietuviams bus naujiena – kaimynai šią sriubą mėgsta aštresnę ir sotesnę.

Pats ryškiausias skirtumas – latviai į šaltibarščius deda mėsos. Dažniausiai naudojama pati paprasčiausia kubeliais pjaustyta „daktariška“ dešra. Pervažiavę Latviją, išragautumėte visokių šaltibarščių – ir su dešrelėmis, džiovintos mėsos gabaliukais, šonkauliukais, vištienos gabalėliais ir panašiai.

Lietuviams gal tai skamba netikėtai, tačiau kadaise ir lietuviški šaltibarščiai nebuvo vegetariški – pagal išlikusius receptus, į juos dėta virtų vėžių uodegėlių, žuvies ar žvėrienos.

Dar vienas skirtumas ragaujant latviškus šaltibarščius – jiems naudojama ir daugiau daržovių. Ne tik burokėliai, agurkai, bet ir, pavyzdžiui, ridikėliai.

Be to, kaimynams nepakanka rūgštelės iš marinuotų burokėlių ir kefyro – jie šaltibarščius gardina papildomais priedais, tokiais kaip krienai ir garstyčios. Beje, kartais įdeda ir šiek tiek cukraus, kad skonių balansas dar geriau atsiskleistų.

Galiausiai, Latvijoje paprastai prie šaltibarščių siūloma duona, nors šviežiai virtos bulvės taip pat populiarėja.

Agurkus sutarkuokite lazdelėmis, ridikėlius supjaustykite plonais griežinėliais, svogūnus ir krapus susmulkinkite, o dešrą supjaustykite kvadratėliais. Burokėlius su visu marinatu sumaišykite su krienais, garstyčiomis, kefyru ir grietine. Sudėkite supjaustytas daržoves, mėsą ir žoleles. Jeigu sriuba per tiršta, latviai įpila šiek tiek vandens. Paragaukite ir pagal skonį įberkite druskos, cukraus ir maltų pipirų. Patiekite su virtu kiaušiniu, rieke duonos ir, jei reikia, dar grietinės.

Lietuvių ir lenkų istorija yra žymiai tampriau persipynusi, tad ir kaimynų šaltibarščiai yra labiau panašūs į įprastus Lietuvoje. Visgi keli skirtumai pastebimi.

Latviai mėgsta šaltibarščius pavadinti savo sriuba, tuo metu lenkai tikrosios jų kilmės neginčija – juos ir vadina „chłodnik litewski“. Tiesa, jie paprastai labiau primena senuosius šaltibarščius, apie kuriuos žinome iš istorinių receptų knygų – burokėlius lenkai verda patys sultinyje, taip pat naudoja ir jų lapus.

Be to, lenkiškame recepte naudojama mažiau kefyro – dalis jo keičiama natūraliu jogurtu ir grietine, taip pat mėgstama panaudoti ir vandenį, kuriame virė burokėliai.

Daugiau rūgštumo šaltibarščiams suteikiama įpilus šiek tiek acto, citrinos sulčių arba rūgštynių. Dažname recepte sriuba gardinama ir česnakais.

Burokėlius kruopščiai nuplaukite, nulupkite ir supjaustykite mažais kubeliais. Taip pat smulkiai supjaustykite burokėlių kotelius ir lapus. Užvirinkite sultinį, sudėkite burokėlius ir storesnius stiebus, virkite uždengę apie 15 minučių ant vidutinės ugnies, kol burokėliai suminkštės. Likus 5 minutėms iki virimo pabaigos, sudėkite lapus. Baigus virti, nukoškite ir atvėsinkite.

Į kefyrą pilkite jogurtą, grietinę, dėkite burokėlius ir jų lapus, kubeliais pjaustytus agurkus, ridikėlius, smulkintus svogūnų laiškus ir krapus. Galite įpilti šiek tiek burokėlių nuoviro.

Pagardinkite sutrintu česnaku, druska, pipirais ir actu. Patiekite su virtais kiaušiniais ir virtomis bulvėmis.