Šveicarijoje gyvenantis mokslų daktaras iš Lietuvos dalijasi receptais, stiprinančiais imunitetą

Gal kada nors taip ir bus, o kol kas sutelkęs visą savo profesinę patirtį vyras išleido knygą ir džiaugiasi, kad pandemija sustiprino jo kūrybiškumą virtuvėje.

Jeigu V.Sniečkus kada nors ir įkurtų restoraną, neabejoju, kad jame būtų siūlomi sveikatai palankūs patiekalai, gal net su produktų vertės paaiškinimu ir, žinoma, lėkštėse maistas būtų patiektas itin estetiškai. Kaip dabar ant šeimos stalo.

Pandemija pristabdė beveik prieš 6 metus Šveicarijoje įsikūrusių Sniečkų gyvenimą. Anksčiau nemažai laiko kelionėse praleisdavęs V.Sniečkus pastaruoju metu daugiau laiko dirba iš namų.

Kartu su žmona tris sūnus – 13-metį, 11 metų ir 9 mėnesių – auginantis vyras šeimoje visuomet gamindavo daugiausia, o per pandemiją tai dar labiau išryškėjo. Nejučia ėmė keistis ir pirkinių krepšelio turinys.

„Gamindamas namie stengiuosi naudoti tuos produktus, kurie sustiprintų organizmą, kad būtų reikiamų vitaminų, mineralinių medžiagų. Vartojame daug šviežių ir truputį raugintų daržovių, iš ūkininkų perkame sezoninius vaisius.

Pats imi netyčia pastebėti savo elgesio pokyčius, tad tikslingai keiti įpročius – namo parneši vis sveikesnių produktų“, – pasakojo V.Sniečkus.

Daugiau nei 15 metų farmacijos srityje praleidęs gydytojo specialybę turintis lietuvis žinias ir patirtį sudėjo į anglų kalba parašytą knygą „Anti-Covid Diet with Superfoods: A Step-by-Step Guide How to Boost Your Immunity“ („Dieta prieš COVID-19 su supermaistu: kaip žingsnis po žingsnio sustiprinti imunitetą“), kurią galima įsigyti amazon.com.

Tai tarsi gidas, kuriame žingsnis po žingsnio aprašyta, kaip kasdien kiekvienas galėtume pagerinti savo mitybą sustiprindami imunitetą. Pateikti ir receptai su vadinamuoju supermaistu.

Ši mintis V.Sniečkaus galvoje ėmė kirbėti ėmus nagrinėti pandemijos sukeltus padarinius. Priėjęs prie tam tikrų rinkos tyrimų duomenų vyras pamatė, kaip stipriai žmonių gyvenimo būdas pasikeitė dėl COVID-19.

Iš pradžių žmonės pirko tai, kas paprasčiausia, o su vėlesnėmis pandemijos bangomis pradėjo rūpintis, ką valgo, kodėl jaučiasi pavargę.

Pradėjęs gilintis į šiuos pokyčius lietuvių medikas atsigręžė į aplinkoje tvyrančius virusus, kurie sukelia uždegimo procesus. Ėmė galvoti, koks gi maistas galėtų uždegimą apmalšinti, sustiprinti imunitetą.

Atsispyręs nuo uždegimą slopinančios dietos jis ėmė derinti prie jos supermaistą ir kitas sudėtines dalis, kurių nereikėtų ieškoti lakstant po skirtingas parduotuves, svarstyti, ką žmogus galėtų pasigaminti iš įprastų produktų.

– Juokais sakau, kad knygos išleidimas man yra užklasinė veikla. Bet iš tiesų turiu labai įvairios patirties – tai medicina, vaistai, maisto papildai. Turiu žinių apie vitaminus, mikroelementus, žinau, kas ir kokiomis proporcijomis turėtų būti derinama.

Patirties su augaliniais produktais įgijau ir domėdamasis kinų medicina. Visi tie dalykai knygoje tarsi susipina. Sujungiau vitaminus, mikroelementus, vertingus maisto produktus ir vadinamąjį supermaistą – bolivines balandas, dumblių baltymus.

– Maždaug pusę metų. Iš pradžių vaikščiojau su mintimi ir norėjosi pradėti rašyti žodį. Mačiau visumą, bet nebuvo aišku, nuo ko pradėti.

Padėjo tai, kad pastaruoju metu daug dirbome su naujais produktais – maisto papildais su fermentuotais, džiovintais jūrų dumbliais.

Ėmiau nagrinėti, kokią kiekvieno produkto naudą būtų galima išryškinti ir kaip tai turėtų atrodyti žmogaus kasdienėje mityboje. Svarbiu uždaviniu tapo ir žingsnis po žingsnio paaiškinti žmogui, kodėl jis tai daro.

Pagaliau į knygą buvo sudėti receptai patiekalų, kurių sudedamosios dalys gali prislopinti uždegiminius procesus organizme ir sustiprinti imunitetą. Iš esmės tie receptai nukreipti į žmogaus vidinių išteklių sustiprinimą.

– Pastaraisiais metais daug dėmesio skiriu funkciniam maistui ir jo kūrimui. Jis dar vadinamas maistu su privalumais. Tai produktai, kurių vertė, daranti teigiamą įtaką organizmo funkcijoms, pagrįsta moksliniais ir klinikiniais tyrimais. Tarp maisto ir maisto papildų riba tarsi išsitrina. Taip pat užsiimu tarptautiniu verslo konsultavimu.

– Pirmoji koronaviruso banga iš tiesų sukėlė daug nerimo dėl ateities, o dabar jau viskas aprimo, žmonės susigyveno, atsiradusi lengvesnė omikron atmaina taip nebegąsdina, panaikinami kai kurie ribojimai.

Pastaruoju metu mano aplinkoje populiari tema – imunitetas. Nuolat apie tai kalbamasi, dalinamasi imuniteto stiprinimo metodais, nes visiems aišku, kad virusui turi duoti atsaką. Bet iš to, ką matau, kokių produktų žmonės nori, ši tema dabar išpopuliarėjo ne vien Šveicarijoje, bet ir visame pasaulyje.

– Stengiuosi naudoti labai daug šviežių daržovių, vaisių. Gaminu maisto vienu sykiu ne per daug, kad jo neužsiliktų ir nereikėtų vėliau šildyti. Pastebėjau, kad imu daugiau improvizuoti. Į receptus per daug niekada nežiūriu, daugiau kuriu.

Gamindamas derinu tekstūras, skonius, siekiu, kad kitiems patiktų. Tiesa, nenuolaidžiauju, pavyzdžiui, pridėdamas daugiau cukraus, jo mūsų šeima beveik visai nevartoja. Stengiuosi daryti įvairesnius padažus. Patiekaluose atsirado daugiau sudėtinių dalių. Galėčiau netgi pasakyti, kad pandemija sustiprino mano kūrybiškumą.

– Labai svarbu, kad paruoštas maistas turėtų gerą skonį, kvapą ir išvaizdą. Šiems elementams skiriu daug dėmesio. Patiekdamas maistą lėkštėje stengiuosi, kad jis gražiai atrodytų.

Pavyzdžiui, jei gaminu su grikiais ar ryžiais, jiems suteikiu formą lėkštėje, taip pat elgiuosi su daržovėmis.

Gana daug dėmesio skiriu pirmam įspūdžiui sukurti prisėdus prie stalo, nes labai svarbus yra nusiteikimas.

COVID-19 padėjo suprasti, kad žmogus turi skirti laiko pasimėgauti maistu, o lėtai valgydamas paruošti organizmą jį sklandžiai suvirškinti.

– Nemažai eksperimentavau su kokosų pienu, balzaminio acto padažu ir ciberžolėmis. Kaskart pavyksta pasiekti vis sodresnį skonį. Žuvį mėgstu ruošti su luobele. Pavyzdžiui, paprastąjį vilkešerį iš pradžių apvolioju pasiruoštame padaže ir kepu žemesnėje temperatūroje, bet ilgiau.

Luobelės su žvynais nevalgome, ji reikalinga tik tam, kad sukurtų tarsi molyje kepamos žuvies sąlygas.

O viduje žuvis tampa sultinga, kvapi. Tinka pagardinti krapais ir česnakais.

– Džiaugsmas. Mėgaujuosi visu procesu – pradedant produktų rinkimu ir baigiant tuščiomis lėkštėmis. Kai galiausiai vaikai atsistoję nuo vakarienės stalo sako: „Ačiū, buvo labai skanu“, man tai pats geriausias įvertinimas.

Po pietų ar vakarienės aš mėgstu pasimėgauti tokiais įvertinimais. Tuo labiau kad gamindamas galvoju apie vaikus, jų sveikatą. Tai jiems tarsi savotiška pamoka – jie mato mane derinantį produktus, dedantį pastangas ir aš savaime tampu pavyzdžiu neskaitydamas jokių paskaitų apie mitybą.

Spindulines pupuoles mirkykite per naktį arba ne mažiau kaip 10–12 val., tada nupilkite vandenį ir nuplaukite. Jei reikia, pašalinkite odeles.

Šaukštą baltymų miltelių įberkite į nedidelį kiekį vandens ir maišydami brinkinkite, pamažu supilkite 1 stiklinę vandens iki kreminės tyrės tirštumo. Tyrę supilkite į trintuvą, sudėkite spindulines pupuoles, likusius produktus ir sutrinkite iki rupios masės. Perkelkite tešlą į atskirą dubenį, pabarstykite prieskoniais pagal skonį, uždenkite ir mažiausiai 30 min. šaldykite šaldytuve.

Įkaitinkite iki 200 laipsnių orkaitę, patepkite kepimo skardą aliejumi arba išklokite kepimo popieriumi. Iš tešlos suformuokite 16 vienodo dydžio rutuliukų, išdėliokite juos ant kepimo skardos. Prieš pašaudami į orkaitę patepkite kiekvieno rutuliuko viršų ir apačią nedideliu kiekiu alyvuogių aliejaus ir pabarstykite stambia jūros druska. Kepkite orkaitėje 20–25 min.

Patarimas: patiekite falafelius su šviežiomis salotomis ir mėgstamu padažu.

Iš saldžiosios bulvės pagaminkite tyrę. Perpjaukite ją per pusę, padėkite ant kepti skirto indo, pašaukite į orkaitę ir kepkite 180 laipsnių temperatūroje apie 1 val. Išėmę iš orkaitės leiskite bulvei šiek tiek atvėsti. Šaukšteliu išskobkite jos minkštimą ir įdėkite į kokteilinę arba trintuvą.

Supilkite likusius produktus į kokteilinę ir suplakite viską iki vientisos tyrės. Gautą masę išpilstykite į ledų formeles ir dėkite į šaldiklį, kad sustingtų.

Įkaitinkite orkaitę iki 180 laipsnių. Pomidorus, supjaustytus per pusę, svogūnus – į 4 lygias dalis, česnakų skilteles bei pusę čiobrelių lapų išdėliokite ant kepimo skardos, pabarstykite daržoves čiobrelių lapeliais, pašlakstykite alyvuogių aliejumi ir kepkite orkaitėje 45 min. arba kol daržovės suminkštės.

Iškeptas daržoves sudėkite į puodą, sumaišykite su veganiškais baltymų milteliais, actu, aitriąja paprika ir likusiais čiobrelių lapais. Pagal skonį pagardinkite prieskoniais. Įpilkite sultinio iki norimo tirštumo. Sriubą patiekite pašlakstytą alyvuogių aliejumi ir papuoštą šviežiais bazilikų lapais.

Patarimas: kepti čiobreliai sriubai suteiks ypatingą skonį, netgi pikantiškumo, tačiau ją galite pagardinti ir šviežiais čiobreliais.

Dar vienas patarimas: klevų sirupas labai pagardina patiekalą, o jo kiekis priklauso tuo to, ar pomidorai rūgštūs, ar saldesni.

Supjaustykite svogūną griežinėliais, nuskuskite ir supjaustykite morkas. Nuskuskite imbiero žievelę, stambiai supjaustykite. Į nedidelį troškintuvą supilkite kokosų aliejų, sudėkite svogūnus, imbierą, aitriąją papriką bei česnaką ir troškinkite 2 min. ant silpnos ugnies. Sudėkite morkas ir saldžiąją bulvę, nuolat maišydami apskrudinkite iki rudumo, troškinkite apie 3 min. Pabarstykite druska ir pipirais, taip pat „Golden Chlorella“ milteliais. Viską užpilkite vandeniu taip, kad apsemtų, uždengite dangčiu ir troškinkite apie 15 min. ant silpnos ugnies. Supilkite kokosų pieną, pagardinkite prieskoniais. Išpilstykite sriubą į 4 dubenėlius, papuoškite kalendrų lapeliais ir mėgaukitės.

Patarimas: norėdami gauti tirštesnį padažą ir papildyti jį baltymais pabandykite pridėti 1 v. š. „Alver Golden Pea“ (žirnių) baltymų miltelių.