Jei kovos sustos ir Rusijos kariai, šiuo metu įstrigę Rytų Ukrainoje, ten nebebus reikalingi, „šimtai tūkstančių karių“ bus laisvi, kuriuos V. Putinas galės panaudoti kitur, portalui „Newsweek“ sakė Estijos gynybos ministras Hanno Pevkuras, kalbėdamas Čekijoje vykusio Tarptautinio strateginių studijų instituto (IISS) Prahos aukščiausiojo lygio susitikimo gynybos klausimais kuluaruose.
H. Pevkurui nerimą kelia tai, kad šie kariai gali atsidurti už jo šalies sienos ir kitose kaimyninėse NATO rytinio flango valstybėse.
„Paliaubos dabar suteiktų Rusijai stiprią galimybę pasinaudoti proga atkurti savo pajėgas ir arba kada nors ateityje atnaujinti puolimą Ukrainoje, arba atlaisvinti minėtas pajėgas ir grįžti prie Rusijos sienų su NATO“, – įvertino Jungtinėje Karalystėje įsikūrusio analitinio centro „Council on Geostrategy“ nacionalinio saugumo tyrėjas Williamas Freeris.
„Šalys, esančios palei rytinį NATO flangą, buvo vienos iš karščiausių Ukrainos rėmėjų, – W. Freeris sakė „Newsweek“. – Rusija, nebeįsitraukusi į didelio intensyvumo konflikto pelkę, gali būti linkusi sutelkti pastangas į NATO rytinio flango narių bauginimą ar skaldymą.“
Kai išrinktasis JAV prezidentas D. Trumpas grįš į Baltuosius rūmus, jis gali siekti nutraukti du su puse metų trukusį alinantį karą Ukrainoje. Jis yra sakęs, kad galėtų užbaigti karą per vieną dieną, tačiau nepateikė plano, kaip tai padarytų. Respublikonas dar nenusprendė, kaip pasiekti, kad Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ir V. Putinas susėstų prie vieno derybų stalo, anksčiau šį mėnesį rašė „The Wall Street Journal“ (WSJ).
Pagal vieną iš D. Trumpo stovyklos pareigūnų iškeltų idėjų Ukraina galėtų įsipareigoti bent 20 metų nestoti į NATO, o Vašingtonas ir toliau tiektų į šalį ginklus, kad atgrasytų Rusiją nuo naujų išpuolių, pranešė WSJ , remdamasis trimis išrinktajam prezidentui artimais žmonėmis.
Konfliktas taptų įšaldytas, o Rusija toliau kontroliuotų maždaug penktadalį Ukrainos teritorijos. Kyjivo ir Maskvos kontrolę žymėtų demilitarizuota zona palei dabartinę fronto liniją ir palei tarptautinę sieną tarp abiejų šalių, kurią tikriausiai prižiūrėtų Europos pajėgos. Čekijos prezidentas Petras Pavelas penktadienį viešai pateikė panašų vertinimą.
Tai prieštarautų tam, ką V. Zelenskis pastaraisiais mėnesiais išdėstė Ukrainos įstatymų leidėjams ir pasaulio lyderiams savo „pergalės plane“. Ši strategija priklausė nuo Ukrainos įstojimo į NATO, o ne nuo teritorijos perleidimo Maskvai ir įšaldyto konflikto išvengimo.
Bet koks skubotas karo sprendimas „bus nuostolingas Ukrainai“, – ne kartą sakė V. Zelenskis. Europos pareigūnai taip pat nurodė, kad D. Trumpo vadovaujamas susitarimas su V. Putinu tikriausiai būtų sudarytas Ukrainos ir, tikėtina, Europos sąskaita.
Ugnies nutraukimas ir demilitarizuotos zonos Rytų Ukrainoje ir palei sieną su Rusija sukūrimas greičiausiai reikštų, kad Maskvos kariuomenė nebebūtų reikalinga daug aukų reikalaujantiems Ukrainos gynybos puolimams.
Tačiau rusų kariai, kuriems už dalyvavimą kare mokami tūkstančiai dolerių per mėnesį, pasak H. Pevkuro, nenorės grįžti į tolimus Rusijos regionus, kad uždirbtų tik mažą dalį šio atlyginimo.
„Taigi tai reiškia, kad (Rusijos) kariuomenė turės daug laisvų pajėgų, kurios tikriausiai bus atgabentos į mūsų kaimynystę, – sakė H. Pevkuras, – nes tokį planą pasirašė (buvęs Rusijos gynybos ministras Sergejus) Šoigu.“
2022 m. pabaigoje S. Šoigu pareiškė, kad Kremlius per artimiausius kelerius metus pertvarkys Rusijos kariuomenės struktūrą ir padidins tarnybos narių skaičių. Dalis plano buvo padalyti Rusijos Vakarų karinę apygardą į dvi apygardas – Maskvos ir Leningrado – ir padidinti kariuomenės dydį.
Kai kitais metais Suomija įstojo į NATO, V. Putinas pareiškė, kad Leningrado karinės apygardos atkūrimas tiesiogiai susijęs su tuo, kad NATO didina savo buvimą Rusijos pasienyje. JAV įsikūręs analitinis centras Karo studijų institutas (ISW) teigė, kad Vakarų karinė apygarda buvo „ištempta“ tarp dėmesio sutelkimo į karą Ukrainoje ir išlikimo stipria prie NATO sienų Baltijos šalyse.
Toks buvusios Vakarų karinės apygardos ir jos pareigų padalijimas padeda Rusijai „užimti efektyvesnę karinę poziciją“ prieš NATO nares iš Baltijos ir Skandinavijos šalių, teigė Karališkojo jungtinių tarnybų instituto (RUSI) sausumos karybos tyrėjas Nickas Reynoldsas.
Rusija šiuo metu netoli Estijos, Pskove esančioje bazėje, dislokuoja vieną diviziją – 76-ąją gvardijos oro atakos diviziją. Pagal naujus planus Rusija patrigubins karių skaičių prie NATO sienos su Baltijos šalimi, sakė H. Pevkuras.
„Akivaizdu, kad mūsų kaimynystėje bus daugiau įrangos, daugiau karių, – „Newsweek“ sakė H. Pevkuras. – Tai reiškia, kad rizika bus daug didesnė, nes išankstinio perspėjimo laikas bus sutrumpintas iš esmės iki minimumo.“
Todėl, pridūrė H. Pevkuras, „atgrasymo signalas turi būti toks stiprus, kad Rusija niekada net negalvotų apie NATO puolimą“.
Ar NATO yra pasirengusi?
Nors Rusija atitraukė didžiąją dalį savo sausumos pajėgų nuo Baltijos šalių sienų, kad paremtų savo karius Ukrainoje, NATO labai gerai žino apie viešus Rusijos pareiškimus, kad ji vėl investuoja ir pertvarko savo pajėgas netoli rytinio flango, sakė generolas leitenantas Jürgenas-Joachimas von Sandrartas, šiaurės vakarų Lenkijoje įsikūrusio NATO daugianacionalinio korpuso šiaurės rytuose vadovas. Jam pavesta prižiūrėti aljanso buvimą Baltijos šalyse.
Rusija Baltijos jūros regioną laiko „svarbiu prioritetu“, sakė J. von Sandrartas „Newsweek“ Prahoje.
Maskva turi ne tik sausumos pajėgų netoli Baltijos šalių, bet ir pajėgumų visose srityse, pavyzdžiui, sistemų, kurios neleistų NATO pajėgoms patekti į vadinamąją atsakomybės zoną, kuri daugianacionaliniam korpusui „Šiaurės rytai“ yra Estija, Latvija, Lietuva ir šiaurės Lenkija.
Šiuos kitus pajėgumus Rusija veiksmingai panaudotų savo Kaliningrado eksklave, įsiterpusiame tarp NATO narių Lietuvos ir Lenkijos.
Kaliningrade, apsuptame NATO narių, išsirikiavusių ties vadinamuoju „NATO ežeru“, Rusija bazuoja savo Baltijos jūros laivyną. Nors nuo 2022 m. vasario mėn. netoli Ukrainos krantų esantis Juodosios jūros laivynas patyrė smūgį, likusi Rusijos laivyno dalis liko beveik nenukentėjusi.
„Baltijos jūros laivynas kare beveik nedalyvauja, – sakė J. von Sandrartas. – Galimybės Kaliningrado srityje, jos vis dar gana aktualios. Maskvos požiūriu, Kaliningradas yra izoliuotas branduolys, apsuptas NATO.“
Pasak generolo, kuris netrukus perduos vadovavimą daugianacionaliniam korpusui regione, „Rusijai yra daugybė galimybių išbandyti aljanso sanglaudą“.
Anot jo, Maskva gali pasirinkti hibridinio karo ir kitų taktikų stiprinimą „pilkojoje zonoje“. Šis terminas reiškia įvairią veiklą, kuri neišsivysto iki atviros karinės konfrontacijos, pavyzdžiui, kibernetines atakas ir informacines kampanijas.
Kremlius taip pat galėtų bandyti „ribotą žemės užgrobimą“, sakė J. von Sandrartas. Tačiau NATO yra „tam pasirengusi“, pabrėžė jis.
Kremlius galėtų panaudoti šias pajėgas, kad atkąstų nedidelį NATO gabalą ir taip išbandytų, kaip Aljansas galėtų reaguoti, „Newsweek“ sakė į atsargą išėjęs Didžiosios Britanijos kariuomenės brigados generolas Benas Barry, Tarptautinio strateginių studijų instituto vyresnysis bendradarbis sausumos karo klausimais.
Susidūręs su Rusijos „galingais pajėgumais“ netoli Baltijos šalių, aljansas yra pasirengęs pasipriešinti Kremliaus galiai, „tačiau mums reikia gerokai padidinti tempą, kad būtume dar geriau pasirengę“, –sakė J. fon Sandartas.
Maskva vienu metu yra pasiryžusi kovoti Ukrainoje ir stiprinti savo pajėgas netoli NATO teritorijos, sakė J. von Sandrartas. Jis teigė, kad NATO turi „lenktyniauti“, kad užtikrintų, jog savo galią sustiprins greičiau, nei Rusija spės atsigauti po savo triuškinančių pastangų Ukrainoje, tačiau darbas, kurį reikia atlikti, nereiškia, kad Aljansas negali atsilaikyti prieš Rusiją dabartiniu metu, pridūrė jis.
„Kuo labiau Rusija pripažins, kad mes esame pasirengę anksčiau už ją, tuo labiau galėsime sukurti atgrasymo priemones ir užkirsti kelią karui“, – pažymėjo J. von Sandrartas.
Talino užsienio žvalgybos tarnyba anksčiau šiais metais teigė, kad nuo karo Ukrainoje priklausys, kaip sėkmingai Rusija įgyvendins savo plataus masto reformas. „Jei Rusijai pavyks įgyvendinti reformą, – vasario mėn. sakė žvalgybos agentūra, – NATO per ateinantį dešimtmetį gali susidurti su sovietinio stiliaus masine armija.“
Ši armija būtų „technologiškai prastesnė“ už NATO pajėgas kitose srityse, išskyrus elektroninį karą ir tolimojo nuotolio smūgius, teigė tarnyba, tačiau jos „karinis potencialas būtų didelis“.
Norint atremti galimą Rusijos nebranduolinę ataką, NATO karinei ir gynybos pramonei reikėtų būti „žymiai geriau pasirengusiai, pajėgesnei ir geriau aprūpintai šaudmenimis ir medžiagomis nei dabar“, sakoma ataskaitos išvadose.
Nutraukus ugnį – o tai sustabdytų Ukrainos tempą, kuriuo ji naikina Rusijos techniką – Rusija galėtų pasinaudoti kovos pertrauka, kad „daug veiksmingiau atkurtų savo šarvuotąsias ir mechanizuotąsias pajėgas“, – sakė W. Freeris.
Su tuo sutinka ir Lietuvos gynybos ministras Laurynas Kasčiūnas. Įšaldytas konfliktas yra „labai blogas scenarijus, nes Rusija po kelerių metų vėl įsitvirtins“, – sakė jis Prahoje.
Tuomet ji „bandys daryti kažką daugiau, Ukrainoje ar net NATO erdvėje“, pridūrė ministras.
Kita galimybė?
Yra ir kitas scenarijus. Didžiulis skaičius tiek Ukrainos, tiek Rusijos karių galėtų likti palyginti netoli tos vietos, kur jie šiuo metu dislokuoti palei fronto liniją, kur Maskva visus metus nuolat stiprėjo.
Neaišku, kiek karių tiek Maskva, tiek Ukraina pasiliktų savo vietose. Rusija gali baimintis, kad Ukraina pasinaudos kovų sustabdymu, kad vėliau vėl pradėtų kovas geresnėmis sąlygomis, jei jausis JAV priversta nutraukti ugnį, sakė B. Barry.
Rusija taip pat gali norėti išlaikyti tam tikrą karių skaičių, jei tikėtųsi atnaujinti karą ir užbaigti jį savo sąlygomis, pridūrė JK atsargos generolas.
Dėl galimo D. Trumpo sudaryto susitarimo kyla daug klausimų, į kuriuos atsakymų yra nedaug. Neaišku, ar Kyjivas gali būti priverstas sudaryti jam pernelyg nepalankų susitarimą ir net kaip atrodytų demilitarizuota zona.
Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas yra sakęs, kad sprendimai dėl karo „negali būti priimami nei per ukrainiečių, nei per mūsų galvas“.
Ukrainos užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai Heorhijus Tychijus sakė, kad Ukraina yra „dėkinga“ už lenkų politiko komentarus, o Ukrainos pareigūnai turėtų turėti teisę spręsti, kaip nutraukti smurtą.
„Karas vyksta Ukrainos žemėje, todėl būtent Ukraina nustatys visapusiškos, teisingos ir ilgalaikės taikos parametrus“, – sakė H. Tychijus pastabose, apie kurias pranešė Ukrainos žiniasklaida. Londono laikraštis „The Times of London“ pirmadienį pranešė, kad Lenkija tikisi įkalbėti Jungtinę Karalystę ginti Ukrainos interesus bet kokiose D. Trumpo sudarytose paliaubose.
„Niekas nenori, kad konfliktas paaštrėtų, ir kartu niekas nenori, kad Ukraina susilpnėtų ar net kapituliuotų“, – sakė D. Tuskas.
Parengta pagal „Newsweek“ inf.
