„Kreipimasis yra parengtas, pateiktas institucijoms suderinti, galbūt pateikti pastabas. Ir aš manau, kad šių metų pradžioje, vasario mėnesį, mes galėtume kalbėti apie tai, kad pats kreipimasis bus pateiktas Vyriausybei. Ir, Vyriausybei pritarus, tai būtų pateikta Konstituciniam Teismui“, – „Žinių radijui“ ketvirtadienį klabėjo E. Dobrowolska.
Anot jos, kol kas kritinių pastabų kreipimasis nėra gavęs, todėl Vyriausybė turėtų pritarti kreipimuisi.
„Verta priminti, kai mes buvome paruošę nepilnamečių apsaugos nuo neigiamos informacijos įstatymo projektą, kuris įgyvendina Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimą, Vyriausybėje vienbalsiai jam buvo pritarta. Tai esu tikra, kad ir kreipimuisi bus pritarta“, – tikino teisingumo ministrė. Visgi, koks bus KT sprendimas šiuo klausimu, E. Dobrowolska nenorėjo vertinti.
Kaip anksčiau yra teigusi E. Dobrowolska, į KT bus kreipiamasi prašant teismo išaiškinimo, ar dabartinė įstatymo nuostata neprieštarauja Konstitucijai. Jei prieštarauja, nuostata būtų laikoma negaliojančia. E. Dobrowolska tikina, kad jei įstatymas neprieštarauja Konstitucijai, KT bus prašoma įvertinti ir tai, ar ši nuostata turėtų būtų aiškinama kaip ribojanti informaciją apie vienalytes šeimas.
ELTA primena, kad gruodžio pabaigoje Teisingumo ministerija pranešė inicijuojanti kreipimąsi į KT dėl draudimo nepilnamečiams pasakoti apie LGBTQ.
Taip ministerija siekia atliepti Europos žmogaus teisių teismo (EŽTT) sprendimą, kuriuo buvo pripažinta, kad Lietuva, 2013 m. uždrausdama vaikišką knygą, kurioje aprašoma ir homoseksualių porų meilė, pažeidė Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje užtikrintą saviraiškos laisvės principą.
Neringos Macaitės knygos „Gintarinė širdis“ platinimas sustabdytas, remiantis Žurnalistų etikos inspektoriaus raštu, kuriuo pripažinta, kad knyga, kurioje aprašoma ir homoseksualių porų meilė, žalinga vaikams iki 14 metų.
Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba tokį sprendimą priėmė, remdamasi Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo nuostata, kad neigiamą poveikį nepilnamečiams darančiai informacijai priskiriama ta informacija, kuria, be kita ko, „niekinamos šeimos vertybės, skatinama kitokia, negu Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse įtvirtinta, santuokos sudarymo ir šeimos kūrimo samprata“.
Vyriausybė pateikė Seimui Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo pataisas, kuriomis siūlyta pastarosios nuostatos atsisakyti. Tačiau parlamentas dar lapkritį po pateikimo nepritarė įstatymo pataisai. Galiausiai nutarta šią iniciatyvą išvis atmesti.
Tai sukėlė Laisvės partijos atstovų pasipiktinimą. Žmogaus teisių komiteto (ŽTK) pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius konstatavo, kad Vyriausybė nebeturi šios parlamento daugumos pasitikėjimo. Kaip atsaką į atmestas pataisas, parlamentaras po posėdžio lauke degino knygas, kuriose pateikiama informacija apie LGBTQ.
Gruodį Lietuvos žmogaus teisių centras ir įvairios nevyriausybinės organizacijos ragino Seimo narius kreiptis į Konstitucinį teismą dėl šio įstatymo atitikimo Konstitucijai.
Dar iki sprendimo Seime, prezidentas Gitanas Nausėda tikino, jog šios pataisos priėmimas reikštų „žalios šviesos uždegimą niekinti šeimą“.
