Apie tai „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „24/7“ kalbėjo Seimo nariai Ieva Kačinskaitė-Urbonienė ir Tomas Vytautas Raskevičius.
„Aš gal mažiau noriu kalbėti apie patį faktą dėl stojimo į Komunistų partiją, nes tuo metu tai lėmė įvairios aplinkybės, ir jis pats pasakojo, kad norėjo tęsti savo kaip daktaro karjerą ir pan. Aš apie tą dalį, nes, jeigu atversime šią skrynią, daug pavardžių reikės ištarti – ir buvusių Lietuvos prezidentų.
Man atrodo, kas blogiausia šioje istorijoje, ir man, kaip nepriklausomybės kartos atstovei, yra absoliučiai nepriimtina melas ir nuslėpimas, kad jis stojo“, – sakė I.Kačinskaitė-Urbonienė.
Jos teigimu, dabar neaišku, ar klaida bandymą nuslėpti šį faktą prieš rinkimus tokį veiksmą pavadinęs G.Nausėda iš tiesų būtų elgęsis kitaip, tačiau dabar tai situacijos nekeičia.
„Galbūt būtų pasakęs, galbūt būtų nepasakęs, bet reikia suvokti tokį dalyką, kad jis – ne Klaipėdos universiteto dėstytoju įsidarbino, kur galėjo nuslėpti arba nenuslėpti to fakto, o jis siekė būti tautos atstovu, vienyti tautą, jos neskaldyti“, – pastebėjo „darbietė“.
I.Kačinskaitė-Urbonienė atkreipė dėmesį, kad ši istorija jos nuomonės iš esmės apie prezidentą nepakeitė, tačiau patvirtino anksčiau turėtus nuogąstavimus.
„Kad prezidentas ne visada yra nuoširdus, ne visada laikosi pozicijos, kurią buvo išsakęs. Pats kartais leidžia sau padaryti daugiau, o pasiteisina vaikiškai – niekas manęs neklausė, aš neprivalėjau. Tai nėra brandaus politiko bruožas, bet aš viliuosi, kad ši pamoka jam buvo lemtinga pokyčių kelyje“, – kalbėjo politikė.
Laisvės partijos atstovas T.V.Raskevičius prisiminė, kaip prieš rinkimus jam buvo nelengva atskleisti privačiausias savo gyvenimo detales, tačiau jis pasirinko tai padaryti.
„Moralės ir etikos prasme man iš tikrųjų labai sudėtinga būtų vertinti prezidento pasirinkimus, nes aš negyvenau tame laikotarpyje ir nežinau, kokius pasirinkimus turėjo daryti žmonės. Bet aš prezidento pasirinktą politiko kelią ir naratyvą galiu palyginti su savo asmenine patirtimi.
Aš, kai atėjau į politiką, visuomenės žiniai atidaviau labai daug savo asmeninio gyvenimo detalių – pradedant mano seksualine orientacija, baigiant mano šeimos gyvenimo detalėmis. Man atrodė, kad tai yra svarbu, nes tos asmeninės istorijos keičia matymą, kaip mes vertiname vienus ar kitus klausimus.
Man tas visuomenės mano asmeninio gyvenimo ir pasirinkimų detalių aptarimas buvo sudėtingas kaip žmogui“, – pasakojo T.V.Raskevičius.
Jis nusivylė, kad G.Nausėda tokio pasirinkimo nepadarė: „Akivaizdu, kad kiti politikai, kurie eina aukščiausias pareigas mūsų valstybėje, darė kitokius pasirinkimus. Manau, kad dalis žmonių jaučiasi nusivylę. Aš, kaip Lietuvos Respublikos pilietis, taip pat jaučiuosi nusivylęs.“
„Mane nuvylė ne pats faktas, kad jis priklausė vienai ar kitai politinei struktūrai, o tai, jog jis nebuvo atviras su Lietuvos Respublikos piliečiais“, – aiškino „laisvietis“.
I.Kačinskaitė-Urbonienė pabrėžė, kad prieš rinkimus G.Nausėda ją žavėjo savo paprastumu, kuris, jos manymu, patiko ir kitiems žmonėms, kurie jį rinkosi. Tačiau dabar jis pasirodė kiek kitoks.
„Aš nežinau, kaip kitiems, nes aš jį labiau pažinojau kaip finansų analitiką, ekonomistą, ir man atrodė, kad jis, dirbdamas tose pareigose, kuriose dirbo prieš prezidentavimą, rodė, kad jis yra tiesiog žmogus. Aš galbūt taip ir vertinau, kad gal ir gerai, jog atėjo žmogus, kuris yra pakankamai paprastas, žemiškas.
Jo naratyvas, kai jis tapo prezidentu – moralės sergėtojas, pamokslautojas... Lietuvai reikia tos griežtesnės rankos, bet jis tą savo griežtumą dažniausiai rodė per vertybinę sistemą. Labai aiškiai pasimatė, kad tai buvo melas, bet toks ne šiaip mažas meliukas, o pakankamai didelis melas.
Tada kyla klausimas, ar tokią teisę jis turėjo moralizuodamas“, – svarstė „darbietė“.
Laidą „24/7“ žiūrėkite kiekvieną sekmadienį 16:30 val. ir 21:30 val. per „Lietuvos ryto“ televiziją.
