Pernai vasarą per Baltarusiją į Lietuvą plūstelėjo iki tol dar neregėta neteisėtų migrantų banga, į mūsų šalį atbloškusi per 4,4 tūkst. klajoklių iš įvairių kraštų.
Nuo to laiko jau praėjo metai, tačiau tik vienam kitam užklydusiam užsieniečiui Lietuvoje pavyko gauti pabėgėlio statusą.
Tuo metu dauguma kitų nelegalų jau gali arba netrukus galės judėti laisvai. Apie jų likimą – „Lietuvos ryto“ pokalbis su Migracijos departamento direktore Evelina Gudzinskaite.
– Didžioji nelegalių migrantų banga į Lietuvą atsirito pernai birželį, liepą ir rugpjūtį, taigi baigėsi arba netrukus baigsis įstatymu nustatytas maksimalus jų sulaikymo terminas ir jie galės ištrūkti į laisvę. Kiek pernai sulaikytų nelegalių migrantų vis dar yra likę Lietuvoje ir kas jų laukia?
– Iš visos pernykštės nelegalių migrantų bangos, maždaug 4,4 tūkst. užsieniečių, prieglobstis Lietuvoje suteiktas 135 asmenims.
Dar maždaug 80 afganistaniečių gavo metus galiojantį vadinamąjį humanitarinį leidimą gyventi mūsų šalyje. Jis nereiškia pabėgėlio statuso, tačiau po metų į jį užsieniečiai galės pretenduoti iš naujo.
Apie 800 asmenų taip pat dar laikomi prieglobsčio prašytojais, nes dėl jų statuso vyksta teisminiai procesai.
Į kilmės šalis pernai ir šiemet pavyko sugrąžinti maždaug 1100 nelegalių migrantų. Beveik visi jie, gavę piniginę kompensaciją, mūsų šalį paliko savo noru.
Visi kiti pernai į Lietuvą užklydę asmenys jau nebėra prieglobsčio prašytojai ir turi būti išsiųsti, bet sprendimai dėl jų nėra įvykdyti.
Praėjus metams nuo sulaikymo nelegalių migrantų judėjimo laisvę gali suvaržyti tik teismas. Todėl likus kelioms savaitėms iki šio termino Valstybės sienos apsaugos tarnyba kreipiasi į teismą dėl alternatyvios sulaikymo priemonės.
Daugeliu atvejų jie pasilieka tose pačiose patalpose, tačiau jiems nebetaikomi apribojimai judėti. Tai reiškia, kad prieglobsčio negavę nelegalūs migrantai gali laisvai judėti po visą Lietuvos teritoriją. Matome tendenciją, kad nemaža jų dalis pabėga iš mūsų šalies.
– Vidaus reikalų ministrė neseniai užsiminė, kad birželį į laikinojo apgyvendinimo vietas negrįžo 430 migrantų. Kiek jų iš viso dingo iš mūsų tarnybų radarų?
– Iki liepos vidurio tokių asmenų galėjo būti iki tūkstančio. Tikslus skaičius nėra žinomas, bet tendencija aiški – vos tik atgavę laisvę dauguma nelegalių migrantų dingsta dar nespėjus jų išsiųsti.
– Ar tai reiškia, kad mūsų tarnybos už juos jau nebėra atsakingos?
– Laikinojo apgyvendinimo centruose gyvenantys nelegalūs migrantai privalo laikytis šių įstaigų taisyklių. Jie gali išeiti, bet privalo tam tikru metu sugrįžti. Jie taip pat gali išvykti ilgesniam laikui, bet tai turi būti suderinta su administracija.
Jeigu teismas leidžia apsigyventi jų pasirinktoje vietoje, nelegalūs migrantai taip pat periodiškai privalo registruotis Valstybės sienos apsaugos tarnyboje arba Migracijos departamente.
Tie asmenys, kurie vis dar laukia sprendimo dėl prieglobsčio suteikimo, turi būti nuolat pasiekiami.
Jeigu jie pasišalina iš apgyvendinimo vietos, prieglobsčio suteikimo procedūra nutraukiama. Tokių atvejų irgi nemažai.
– Nepaisant šių reikalavimų ir gresiančių sankcijų, judėjimo laisvę atgavę nelegalūs migrantai kažkur išgaruoja. Ką apie juos žinote?
– Pasitaiko atvejų, kai bėgliai sugaunami ir grąžinami. Vis dėlto dauguma jų prasmunka pro sieną nepastebėti, dažniausiai į Lenkiją, ir pasislepia kurioje nors kitoje ES valstybėje. Kartais vienas kitas jų būna grąžinamas į Lietuvą.
– Tokiu atveju jie papildo beveik pusantro tūkstančio nelegalų, kurie nei gali pasilikti mūsų šalyje, nei išvykti, būrį. Ar šiuos laisvai judėti galinčius ir nežinia kiek laiko užsilaikysiančius asmenis bandoma bent laikinai integruoti į visuomenę? Ar mūsų valstybė turi jiems ką pasiūlyti?
– Jų integracija negalima, nes jie yra nelegalūs migrantai, kurie neturi teisės čia užsibūti ilgesniam laikui.
Bet jiems išduodami užsieniečio registracijos pažymėjimai ir pagal naujai priimtas įstatymo pataisas nuo rugpjūčio jie galės įsidarbinti, užsiimti individualia veikla.
Vis dėlto tai nėra integracija, o tik galimybė patiems save išlaikyti. Aš ją pavadinčiau tolerancija, kuria siekiama mažinti dabar valstybei tenkančią jų išlaikymo naštą.
– Ar yra pastebimas koks nors nelegalių migrantų noras pasidalyti šia našta?
– Prašiau kolegų ekspertinio vertinimo, kiek, jų manymu, nelegalių migrantų gali norėti įsidarbinti. Jų nuomone, tam nusiteikę maždaug 5 proc. asmenų.
– Tai iš ko gyvena tie užsieniečiai, kurie jau gali judėti laisvai?
– Valstybė juos išlaiko ir toliau. Nemaža jų dalis ir toliau lieka gyventi valstybės suteikiamose patalpose užsieniečių apgyvendinimo centruose. Ten jie ir toliau yra maitinami. Nemarinsi juk žmonių badu.
Tie, kurie apsigyvena savo pasirinktoje vietoje, išsilaiko patys. Tiesa, tokių nėra daug.
Akivaizdu, kad Lietuvoje sulaikytų nelegalių migrantų tikslas buvo kuri nors kita Europos šalis, kurioje jau įsikūrę jų giminės, artimieji, draugai. Jie Lietuvoje įstrigusiems migrantams padeda finansiškai, siunčia perlaidas, atvyksta aplankyti.
– Regis, po tokių apsilankymų Lietuvoje esančių nelegalų gretos praretėja. Ar iš Lietuvos pabėgę jie gali iš naujo prašyti prieglobsčio, pavyzdžiui, Vokietijoje ar Belgijoje, ar grąžinami mums?
– Į Lietuvą atvykę giminaičiai jų taip lengvai išsivežti negali. Nors sienos atviros, vis dėlto jiems gresia baudžiamoji atsakomybė už neteisėtą asmenų gabenimą per sieną.
Kita vertus, tolesnis jų buvimas bet kurioje kitoje Europos valstybėje būtų laikomas neteisėtu, nes į Šengeno erdvę jie yra patekę pažeisdami įstatymus. Aišku, Europa didelė ir galimybių likti nepastebėtam yra pakankamai. Tačiau tokiu atveju jie negali pretenduoti į valstybės teikiamą paramą.
Nepaisant kai kuriose ES šalyse skambėjusių politikų pareiškimų, nė viena jų netoleruoja nelegalios migracijos ir sulaikytus bėglius grąžina atgal. Galima kalbėti apie nelegalios migracijos kontrolės efektyvumą, bet šis procesas vis tiek vyksta ir anksčiau ar vėliau nelegalai patenka į tarnybų akiratį.
– Iš daugiau kaip 4,4 tūkst. per metus į Lietuvą nelegaliai patekusių ir prieglobsčio pasiprašiusių užsieniečių toks statusas buvo suteiktas 135. Kaip vertinate tokį skaičių? Ar nesame pernelyg griežti?
– Reikia turėti galvoje, kad pernai vasarą mus užplūdusi nelegalių migrantų banga buvo ne šiaip prieglobsčio prašytojai – tai buvo Baltarusijos režimo organizuota hibridinė ataka.
Sulaikyti migrantai net neslėpė, kad pasinaudojo jiems bandytu atverti keliu. Jie yra bėgliai, kurie Europoje jau įsikūrusių artimųjų padedami čia ieško geresnio gyvenimo. Taigi, vertinant patenkintų prieglobsčio prašymų skaičių iš šios pozicijos, galima sakyti, kad jis yra visai nemenkas.
Vis dėlto prieglobstis daugiausia buvo suteiktas Sirijos, Afganistano, Jemeno, Eritrėjos šalių piliečiams, kurie bėga nuo karo ar kitokių neramumų ir atitinka įstatymų reikalavimus.
– Bet realybė tokia, kad visų į Lietuvą patekusių nelegalų sugrąžinti namo nepavyksta, – metus saugoti jie vis tiek galiausiai ištrūksta į laisvę ir pradingsta. Ar nereikėtų keisti taisyklių ir mūsų politikos migrantų atžvilgiu?
– Tai ne politika, bet teisė, kurią reglamentuoja Jungtinių Tautų konvencija dėl pabėgėlių statuso.
Pasaulyje gali vykti diskusijos dėl jo suteikimo kriterijų, bet dabar jie yra tokie, kokie yra. Be to, turint galvoje įvairius piktnaudžiavimo atvejus ir mūsų nesaugią kaimynystę, aš galbūt net kalbėčiau, kad reikėtų dabartinę teisę griežtinti.
– Kiek iš tų 135 užsieniečių, kuriems Lietuva suteikė prieglobstį, jau susirado darbą, pradėjo mokytis kalbos ar kitaip bando įsilieti į visuomenę?
– Tokios informacijos neturiu, be to, net nesu tikra, ar visi šie asmenys pasiliko Lietuvoje. Jie turi leidimą gyventi mūsų šalyje ir gali keliauti po visą Šengeno erdvę.
Esu girdėjusi, kad dalis tų žmonių išvyko gyventi kitur, bet nedrįsčiau spėlioti, kiek daug. Išdavę leidimą mes nesidomime, kaip tiems žmonėms sekasi. Bet, kiek žinau, jiems sudaromos galimybės mokytis kalbą, padedama susirasti darbą, būstą.
– Per nelegalų antplūdį paaiškėjo, kad Lietuva daugelio jų negali grąžinti į kilmės šalis, nes su jomis neturi pasirašiusi readmisijos sutarčių. Ar per metus situacija pasikeitė?
– Tai labai ilgas procesas ir per šiuos metus beveik niekas iš esmės nepasikeitė. Didžiausių problemų kėlė tai, kad Lietuva neturi readmisijos sutarties su Iraku, iš kurio atvyko daugiausia asmenų. Su šia šalimi vyko daugiausia diskusijų, bet Migracijos departamentas jose nedalyvavo.
Už nelegalių migrantų išsiuntimą atsakinga Valstybės sienos apsaugos tarnyba, o dvišaliais susitarimais turėtų rūpintis Užsienio reikalų ministerija.
Kiek man žinoma, kontaktai yra palaikomi, bet esminių pokyčių kol kas nėra.
– Šią savaitę vėl padažnėjo bandymų neteisėtai kirsti Lietuvos sieną. Vieną parą brovėsi net 81 migrantas. Ar jūs matote riziką, kad gali būti ir didesnis jų antplūdis?
– Rizika yra ir ji išliks, kol turėsime tokią nepatikimą kaimynę. Mūsų siena žalia ir pagundų ją kirsti daug. Tai saugesnis būdas, negu plaukti Viduržemio jūra.
Dabar mus gelbėja tai, kad sustiprinta pasienio apsauga, tiesiama tvora.
Bet rizika išlieka ir dėl to, kas vyksta pasaulyje, ir dėl režimų, kurie bet kada gali panaudoti migrantus kaip savotišką įrankį savo tikslams pasiekti.
Neturėtume manyti, kad migrantų banga jau atslūgo ir nieko panašaus daugiau negali pasikartoti.
Valdančiųjų politikų nuomonės – skirtingos
Seimo Žmogaus teisių komitetui vadovaujantis Laisvės partijos atstovas Tomas Vytautas Raskevičius turi nemažai priekaištų dėl to, kaip Lietuvoje elgiamasi su nelegaliais migrantais.
Politikas kritikavo valdančiosios koalicijos partnerius, kurių dalis priešinosi siūlymams leisti dirbti prieglobsčio negavusiems užsieniečiams.
„O ką tokiems žmonėms daryti, kai prieglobstis nesuteikiamas ir nėra galimybės jų grąžinti? Tai jie arba kažkur dingsta, arba patiria socialinę atskirtį“, – „Lietuvos rytui“ sakė T.V.Raskevičius.
Bet Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas konservatorius Laurynas Kasčiūnas aiškino, kad Lietuva turėtų rūpintis nelegalių migrantų išsiuntimu, o ne darbu.
Tuo metu T.V.Raskevičius priminė, kad tai yra Užsienio reikalų ministerijai vadovaujančio konservatorių lyderio Gabrieliaus Landsbergio rūpestis, ir apgailestavo, kad šiuo požiūriu per metus beveik nieko nenuveikta.
„Laisvietis“ taip pat kritikavo ir prezidentą Gitaną Nausėdą: „Jis migracijos kontekste kalbėjo apie žmogaus teises, kurios išmestos į šiukšlių dėžę. Bet ką jis pats per metus nuveikė, kad atsirastų susitarimas su Iraku? L.Kasčiūnas irgi tik plyšauja apie tvorą. Gerai, kad ji statoma, bet per metus nei Vidaus reikalų, nei Užsienio reikalų ministerijos nesugebėjo pasiūlyti jokio tvaraus sprendimo, ką daryti su tais žmonėmis, kurie negavo prieglobsčio, bet ir nėra išsiunčiami ir mūsų šalyje yra neteisėtai.“
T.V.Raskevičius taip pat mano, kad valstybė per šiuos metus nesukūrė ir jokios nelegalių migrantų integracijos strategijos, o kuria getų sistemas.
