„Jeigu būtų pavykę susitarti gražiuoju, matyt to svarstymo kreiptis į ES Bendrąjį teismą nebūtų. Mūsų nuomone Europos Komisija ne visai korektiškai taiko RRF reglamentą, nes mūsų planas su įsipareigojimais buvo patvirtintas vienu metu, tuo tarpu vertinimo metodika, kuri vertina kaip pasiekti tikslai plane, buvo patvirtinti vienašališkai EK gerokai vėliau“, – ketvirtadienį „Žinių radijui“ kalbėjo G.Skaistė.
„Man atrodo toks taikymo būdas nesuderinamas nei su teisėtų lūkesčių principu, nei apskritai yra korektiškas. Mokesčių politika, kuri susijusi su konkrečiais rodikliais yra nacionalinės diskrecijos klausimais ir jokie eurobiurokratai neturėtų nuo galinės sėdynės vairuoti to, kas yra nacionalinė diskrecija ir nacionalinė pasirinkimo teisė. (...) Šis sprendimas svarbus, nes jis kuria precedentą kaip vėliau bus atsiskaitoma už rodiklius“, – pažymėjo ji.
Finansų ministerija šią savaitę pranešė, kad reaguodama į Europos Komisijos (EK) dalinį pozityvų įvertinimą 142 „Naujos kartos Lietuva“ plano rodikliui, pritaikytą 8,7 mln. eurų sankciją ir gegužės mėnesį planuojamus išmokėti 14,88 mln. eurų, svarstys galimybę kreiptis į ESBT dėl Komisijos veiksmų atitikties instrumento reglamentui.
ELTA primena, kad Europos Komisija (EK) praėjusių metų spalio pabaigoje priėmė teigiamą iš dalies pakeisto Lietuvos Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (angl. Recovery and Resilience Facility, RRF) plano, įskaitant skyrių „REPowerEU“, vertinimą. Tačiau į Lietuvos prašymą dėl mokesčių reformos buvo neatsižvelgta.
Dabartinė plano vertė – 3,85 mlrd. eurų (2,3 mlrd. eurų dotacijų ir 1,55 mlrd. eurų paskolų). Tai beveik dvigubai viršija pirminio ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano vertę.
Eurokomisaras Virginijus Sinkevičius Eltai yra teigęs, kad EK turėtų patvirtinti antrąją RRF fondo lėšų išmoką Lietuvai, kuri bus 222 mln. eurų. Taip pat, pasak jo, nuspręsta „atrakinti“ dar 9 mln. eurų iš įšaldytų 17 mln. eurų.
Finansų viceministrė Vaida Markevičienė vasario pabaigoje sakė, kad antrajame Lietuvos RRF lėšų paskolinės dalies prašyme rizikos nesimato, tad šių metų trečiąjį ketvirtį planuojama prašyti 310 mln. eurų iš EK.
Lietuva pagal „Naujos kartos Lietuva“ planą jau yra gavusi beveik 1 mlrd. eurų subsidijos lėšų ir daugiau kaip 470 mln. eurų paskolos lėšų.
