Visgi, valdantieji pagrindo nukelti lemiamą balsavimą dėl šio klausimo – nemato. Tyrimą vykdę politikai, mano, jog procedūrinių pažeidimų paieškos tėra siekis vilkinti išvadų tvirtinimą.
„Komisija savo darbą baigė, tad Seimo valia apsispręsti dėl išvadų“, – Eltai teigė konservatorių frakcijos seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė.
Pasak jos, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos nariai sutarė palaikyti komisijos išvadą.
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen antradienį taip pat tikino nematanti pagrindo išvadų priėmimą nukelti po antrojo prezidento rinkimų turo.
Su mintimi, kad Seimas neturėtų laukti KT sprendimo sutinka ir ekspremjeras Saulius Skvernelis. Visgi, pats Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis patikino balsavime dėl išvadų nedalyvausiantis. Jis sako nepritariantis punktams, jog prezidentas Gitanas Nausėda yra pažeidžiamas ar sulaužęs Konstituciją.
„Šis klausimas visada būna tai per anksti, tai per vėlai. Tegul paleidžia į Seimą, parlamentas nubalsuos ir šioje istorijoje pasidės taškas“, – tikino S. Skvernelis.
Ragina sulaukti KT sprendimo
Tačiau tokiai pozicijai nepritaria antros kadencijos siekiančio G. Nausėdos kandidatūrą prezidento rinkimuose remiančių socialdemokratų frakcijos seniūnė Rasa Budbergytė. Anot jos, nėra poreikio skubėti priimti išvadų.
„Kaip derėjo sulaukti Etikos ir procedūrų komisijos sprendimo, taip derėtų sulaukti ir Konstitucinio Teismo (KT) verdikto, ar nebuvo pažeistos procedūros sudarant pačią komisiją. Tai būtų labai racionalu ir nematau, kur čia reikėtų skubėti“, – tikino R. Budbergytė.
Ji antrino jau anksčiau Prezidentūros išsakytai pozicijai, kad VSD pranešėjo komisija – politizuota.
„Matyt, skubėjimas yra padarytas remiantis politiniais išskaičiavimais. Nuo pradžios ta komisija buvo įvardijama kaip politizuota, taip ir dabar, tai kad ketvirtadienį planuojama turėti klausimą darbotvarkėje yra tik patvirtinimas šio proceso politizavimo“, – dėstė parlamentarė.
Mišriai Seimo narių grupei vadovaujanti Agnė Širinskienė pritaria, kad parlamentinis tyrimas galėjo būti valdančiųjų rinkiminė strategija. Todėl, politikė antrina socialdemokratų pozicijai, jog prieš priimant išvadas reikėtų sulaukti KT sprendimo dėl komisijos teisėtumo.
„Antrame ture susitinka tyrimą inicijavusios partijos keliama kandidatė ir prezidentas. Iš tiesų, tyrimų komisija su savo išvada atrodo kaip tam tikras paruoštukas rinkimams, kuris priderintas net prie turų laiko“, – sakė A. Širinskienė.
„Būtų protinga išsiaiškinti abejones dėl komisijos teisėtumo, nes jų tikrai yra ir jos yra didelės. Juolab, kad dabar turime Etikos ir procedūrų komisijos sprendimą, kad jie viršijo įgaliojimus – šis aspektas tas abejones dėl komisijos teisėtumo tik sustiprina“, – pridūrė ji.
Komisijos pirmininkas: bandoma nutolinti sprendimo priėmimą
Visgi, laikinosios komisijos pirmininkas Vytautas Bakas mano, kad procedūrinių pažeidimų paieškomis siekiama vilkinti išvadų priėmimo procesą.
„Mes ir taip gerokai vėluojame priimti sprendimus, kurie priklauso Seimui. Tiesą sakant, man tie procesai, kurie dabar inicijuojami iš įvairių kampų, labiau primena procesinius ieškinius, kurie vadinami piktnaudžiavimu teise, kada bandoma nutolinti sprendimo priėmimą. Tai yra akivaizdu, procesai etikos komisijoje ir konstituciniame teisme niekada nesibaigs. Visų mūsų interesas yra įvertinti tai, ką Seimas nustatė parlamentiniame tyrime“, – Eltai komentavo V. Bakas.
Kaip pranešta anksčiau, Seimo Etikos ir procedūrų komisija konstatavo, jog VSD pranešėjo istoriją tyrusi parlamento komisija viršijo savo įgaliojimus, neteisėtai atskleidė pranešėjo Tomo Gailiaus tapatybę. Be to, komisijos pirmininkas Vytautas Bakas, etikos sargų vertinimu, buvo šališkas ir suinteresuotas tyrimu.
Seimas po svarstymo pritarė parlamentinio tyrimo išvadoms – jų patvirtinimui liko paskutinis balsavimas. VSD pranešėjo komisijos išvadose metamas šešėlis prezidentui Gitanui Nausėdai bei specialiųjų tarnybų vadovams. Po kelis mėnesius trukusių analizių ir keliolikos pareigūnų liudijimų konstatuota, jog VSD vadovas Darius Jauniškis talkino tuometiniam kandidatui G. Nausėdai, rinkdamas žvalgybinę informaciją apie jo aplinką. Tyrimo išvadose taip pat skelbiama, jog VSD tyrė galimus pažeidimus, finansuojant G. Nausėdos rinkiminę kampaniją.
Taip pat išsiaiškinta, jog G. Nausėda bei jo rinkiminio štabo nariai 2018–2019 m. palaikė ryšius su baltarusiškų trąšų verslo atstovais, su jais susitikinėdavo, o tapęs šalies vadovu šiuos asmenis kviesdavo į Prezidentūroje vykusius renginius.
Tuo metu Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) vadovas Linas Pernavas, komisijos teigimu, piktnaudžiavo savo pareigomis, atsisakydamas pateikti kriminalinės žvalgybos tyrimo metu surinktą informaciją bei klaidindamas komisijos narius.
