„Valstybingumas, atsakomybė, darbštumas, drąsa – visos geros savybės, kurių reikia Lietuvai“, – po balsavimo Vilniaus rajone sekmadienio ryte žurnalistams teigė prezidentė.
Visgi atskleisti, kurį iš aštuonių kandidatų ji pasirinko – D. Grybauskaitė nepanoro.
„Balsavau už geriausią, kaip aš manau“, – teigė ji.
„Visada renkiesi iš to, kas yra“, – pridūrė D. Grybauskaitė.
Pasak jos, naujai išrinkto prezidento pirmiausiai laukia geopolitiniai iššūkiai. Tai, pažymi prezidentė, taps svarbiausiu naujosios kadencijos akcentu.
„Aplink mus yra daug neramumų. Tas spaudimas, kuris yra daromas mums ir visai Vakarų bendruomenei – išliks. Ir veikiausiai tai liks visų penkių metų kadencijos leitmotyvas – saugumas Lietuvai, mūsų regionui, demokratijos apsauga ir jos gynyba. Taika ir demokratija turi būti kas dieną ginamos bei puoselėjamos“, – kalbėjo D. Grybauskaitė.
Prezidentė trumpai pakomentavo ir sekmadienį vykstantį referendumą dėl pilietybės. Anot jos, pasisakyti šiuo klausimu yra labai svarbu.
„Aš svajoju apie trijų milijonų Lietuvą“, – pažymėjo ji.
D. Grybauskaitė apie užsitęsusias diskusijas dėl gynybos finansavimo: vyksta turgus
Kadenciją baigusi prezidentė Dalia Grybauskaitė mano, kad diskusijos dėl gynybos išlaidų finansavimo trunka per ilgai. Anot jos, besitęsiantis debatas „skandina procesą“.
„Užsitęsė (diskusijos – ELTA). Čia iš viso neturėtų būti turgaus. Turi būti sprendimai, ir tai kad skandinama problema diskusijoje, tai faktas“, – sekmadienį atvykusi balsuoti prezidento rinkimuose žurnalistams kalbėjo D. Grybauskaitė.
„Mano akimis žiūrint, nėra sprendimų. (...) Čia yra turgaus variantas tų diskusijų ir alternatyvų košė, kuri skandina patį procesą“, – pabrėžė buvusi šalies vadovė.
ELTA primena, kad balandžio viduryje įvyko premjerės Ingrida Šimonytė surengtas politinių partijų bei verslo atstovų susitikimas dėl Lietuvos gynybos finansavimo didinimo. Po jo premjerė pranešė, kad poreikiams susijusiems su papildomu gynybos finansavimu siūloma steigti specialų fondą, kuris akumuliuos lėšas.
Taip pat, anot I. Šimonytės, politikai, verslo atstovai bei nevyriausybinės organizacijos linkusios sutarti dėl papildomo gynybos finansavimo pakėlus pelno mokestį ir PVM po 1 proc. punktą.
Krašto apsaugos finansavimas Lietuvoje šiemet sudarys 2,75 proc. nuo BVP, tačiau siekiama, kad šis dydis artimiausiais metais pasiektų bent 3 proc.
D. Grybauskaitė nesureikšmina, jog ŠMSM vis dar neturi nuolatinio vadovo: tai nėra pati opiausia problema
Kadenciją baigusi prezidentė Dalia Grybauskaitė nesureikšmina to, jog vis dar nėra paskirtas naujas švietimo, mokslo ir sporto ministras. Anot dvi kadencijas Daukanto aikštės rūmams vadovavusios politikės, šiuo metu tai nėra pati „opiausia problema“ Lietuvai.
„Manau, tai nėra didžiulė aktualija Lietuvai. Tuo labiau, kad svarbiausias metų procesas šiam ministrui baiginėjasi – tai yra egzaminai, baigiamieji, stojamieji. Kol kas matau, kad to ministro ir nebus. Ir procesas užsuktas važiuoja geriau, blogiau – galima jį kritikuoti. Čia išties Vyriausybės ir premjerės atsakomybė – anksčiau ar vėliau paskirs, nepaskirs. Liko lygiai pusmetis. Turbūt, ko gero, tai nėra ta pati opiausia problema, kokia yra šiuo metu Lietuvai“, – sekmadienį žurnalistams sake D. Grybauskaitė.
Klausiama, ar tai reiškia, jog ji sutiktų, jog laikinai Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai (ŠMSM) vadovaujanti Monika Navickienė galėtų likti pareigose iki šios Vyriausybės kadencijos pabaigos, D. Grybauskaitė tiesiai neatsakė.
„Čia Vyriausybės sprendimas ir pačios premjerės“, – tepasakė D. Grybauskaitė.
ELTA primena, kad kovo pradžioje Lietuvos mokyklose prasidėję tarpiniai moksleivių žinių patikrinimai švietimo sistemoje sukėlė sumaištį – kai kurių dalykų užduotys buvo per sunkios, dalis neatitiko mokymosi programos.
Kilus nepasitenkinimui dėl tarpinių vienuoliktokų patikrinimų, iš švietimo, mokslo ir sporto ministro pareigų pasitraukė Gintautas Jakštas. Laikinai vadovauti ŠMSM pavesta socialinės apsaugos ir darbo ministrei M. Navickienei.
I. Šimonytė yra teigusi, jog kandidatūros į švietimo, mokslo ir sporto ministrus reikėtų tikėtis nebent vasarą – kai dešiniųjų Vyriausybė turės išrinktam prezidentui grąžinti įgaliojimus. Anot I. Šimonytės, šiuo metu pamaina atsistatydinusiam G. Jakštui nėra ieškoma.
Pagal Konstituciją, Lietuvoje ministrus skiria ir atleidžia prezidentas premjero teikimu.
