Apžvalgininkų nuomone, šiųmečiai rinkimai kaip niekada anksčiau nykūs. Antai Eltos debatuose nė nedalyvavo perrinkimo siekiantis prezidentas G.Nausėda ir vėl su juo besivaržanti premjerė I.Šimonytė.
I.Šimonytė kiek arogantiškai paaiškino, kad jos nuostatas rinkėjai ir taip puikiai žino ir ji nesitikinti pakeisti susidarytos nuomonės.
Susidaro įspūdis, kad daugelis iš 8 kandidatų į prezidento postą lyg ir varžosi dėl šalies vadovo kėdės, bet svajoja tik gerai įsitaisyti Seime arba Europos Parlamente.
Iš esmės kovojama dėl antrosios vietos ir tada atsiversiančios galimybės pasirodyti antrajame ture, jei jis įvyks.
Pagal dabartines apklausas, antrasis turas turėtų įvykti, nors prezidentas gali būti išrinktas ir pirmajame. Bet pagal visus skaičiavimus G.Nausėda bus perrinktas, todėl jis nesuinteresuotas veltis į ginčus su kitais kandidatais, kurie per debatus neišvengiamai jį puldinės.
Eltos debatus G.Nausėda praleido dėl esą iš anksto numatytų išvykų į regionus.
Šios padažnėjusios prezidento kelionės smarkiai erzina kitus kandidatus, nes jie čia įžvelgia jo naudojimąsi išskirtine padėtimi.
I.Vėgėlė netgi pakvietė G.Nausėdą į asmeninius debatus.
Žinoma, šis atšovė, kad advokato nelaiko svarbiausiu konkurentu ir į jį žvelgia tik kaip į vieną kandidatų.
Kartu G.Nausėda pareiškė norįs per debatus išgirsti ne tik skundus ir priekaištus, bet ir naujų idėjų.
LRT debatuose apie užsienio politiką, kuri ir yra esminis prezidento konstitucinis įgaliojimas, skundų ir priekaištų buvo gal mažiau, bet ir naujų idėjų nepasigirdo.
G.Nausėda ir I.Šimonytė skirtingais žodžiais dėstė tą pačią poziciją: reikia stiprinti bendradarbiavimą su NATO ir ES sąjungininkais ir remti Ukrainą iki pergalės kare su Rusija.
Kitaip kalbėjo tik atvirai prorusišku vadinamas medikas E.Vaitkus, kaltinęs Lietuvos vadovus, kad jie gąsdina tautą neišvengiamu karu, ir ragino sėsti prie taikos derybų stalo.
Šalies vadovas ir premjerė daugiau sulaukė kritikos dėl kitų užsienio politikos klausimų. Antai A.Mazuronis didžiausiu iššūkiu vadino prezidento ir užsienio reikalų ministro nesusikalbėjimą, pabrėžė, kad santykiai su Kinija turi būti atkurti bent ambasadų lygiu.
I.Vėgėlė taip pat rimta problema vadino šlubuojančius prezidento ir užsienio reikalų ministro santykius, be to, šalies užsienio politiką vadino eksperimentine, kuria neva advokataujama ne Lietuvos, o tik Briuselio interesams.
Skyrėsi kandidatų nuomonės ir dėl Vakarų karių siuntimo į Ukrainą – D.Žalimas tvirtino, kad tai tikrai galima daryti, o I.Vėgėlė sakė, jog šiai Prancūzijos prezidento E.Macrono idėjai kategoriškai nepritaria.
Surėmė kandidatai ietis ir dėl Baltarusijos. I.Vėgėlės požiūriu, dėl klaidingos politikos Lietuva, užuot išlaikiusi buferinę zoną, dabar realiai per 40 kilometrų nuo Vilniaus įgijo sieną su Rusija ir siūlė net su Maskva palaikyti pragmatiškus santykius.
E.Vaitkus mano, kad S.Cichanouskajos globa Lietuvoje – Minską provokuojantis kišimasis į Baltarusijos reikalus. R.Žemaitaitis ragino netapatinti baltarusių tautos su A.Lukašenka, iš esmės tokios pat nuomonės laikosi ir A.Mazuronis.
Tikėtina, kad daugiau strėlių į valdančiuosius bus paleista per vidaus ir socialinės politikos debatus. Itin svarbus taikinys bus ir G.Nausėda.
Antai I.Vėgėlė jau pareiškė, kad maksimaliai leistina 17 tūkst. 990 eurų suma G.Nausėdą parėmęs „Teltonikos“ savininkas A.Paukštys, ketinantis Lietuvoje gaminti lustus, esą jau gavo didžiausią naudą iš Taivano atstovybės įkūrimo.
Ironiška, kad prezidentas kritiškai vertino šį, jo nuomone, ekonomiškai labai žalingą valdančiųjų sprendimą, bet A.Paukščiui tai nesutrukdė tapti didžiausiu šalies vadovo rinkimų kampanijos rėmėju.
Beje, tarp svarbių prezidento rėmėjų – ir „Rokiškio sūrio“ savininkai. Jie rėmė G.Nausėda ir per 2019 metų rinkimų kampaniją, nors tai netapo jiems kliūtimi paremti ir tuomet pagrindinę jo konkurentę I.Šimonytę.
Tai sena verslo tradicija. Daugiau nei prieš dešimtmetį miręs „Achemos“ savininkas B.Lubys per rinkimus vis paremdavo kelias net ideologiškai priešiškas partijas.
Ko gero, verslui svarbiau už ideologiją geri santykiai su visais politikais – tai vertingiausias draudimo polisas valdžiai keičiantis.
Bet partijų parama kandidatams į prezidento postą gali pasirodyti ir nuodinga.
Pavyzdžiui, remti I.Vėgėlę finansiškai lyg ir buvo pasišovę valstiečiai, bet jis tokios paramos atsisakė. Nepriklausomo kandidato statusas turbūt svarbesnis už galimą finansinę paramą, todėl advokatas pasirinko didesnę vertybę.
G.Nausėda panašiai atsitolino nuo socialdemokratų – pareiškė, kad vieni kitiems niekuo neįsipareigojo, bet įžvelgė panašumų tarp savo gerovės valstybės vizijos ir kairiųjų programos, taip pat išsakė viltį, kad bendradarbiaujant su būsima Vyriausybe geriau seksis mažinti socialinę atskirtį.
Šiaip ar kitaip, vangią rinkimų kampaniją kandidatų debatai kiek pagyvins ne vien asmeniniais įgėlimais, bet ir ginčais dėl politikos.
