„Q“ – laikomas reikšmingiausiu penkių Bolonijos autorių kolektyvo Wu Ming (išvertus iš kinų mandarinų kalbos gali reikšti „be vardo“ arba „penki vardai“) kūriniu, kurį jie pasirašo Luther Blissett vardu. Autoriai siekia išryškinti universalias galios instrumentalizavimo, socialinės utopijos, modernios „įaudrintos vaizduotės“ (cituojant Leonidą Donskį), kuriančios ir platinančios neapykantos formas, temas. Romanas „Q“ pasakoja apie Europoje vykusius religinius karus, reformacijos paplitimą bei Katalikų bažnyčios kovą su ja. Pagrindinis veikėjas, istorijos metu pakeičiantis net keletą vardų, dalyvauja Vitenbergo universiteto religinėse disputuose, kaunasi valstiečių maištuose greta Tomo Miuncerio, įsivelia į politines intrigas, kurios jį blaško po įvairias Vokietijos žemes, Antverpeną, Veneciją ir Stambulą. Pamokslininkai, samdomi kariai, bankininkai, uždraustų knygų leidėjai, kunigaikščiai ir popiežiai sudaro šios neramios religinių karų epochos freską: nuo Martyno Liuterio Vokietijos iki Miunsterio anabaptistų karalystės ir Italijoje siautėjančios inkvizicijos. Visus įvykius seka paslaptingasis protagonisto priešas Q, kuris laiškais apie įvykius informuoja popiežių Džiovanį Pietrą Karafą.