Poetas, vagiantis svetimus eilėraščius, tarp jų Ilzės Butkutės, Henriko Radausko. Biografija: Gediminas šiaulietis. Tėtis – sudėtingo likimo žmogus, buvo teisininkas, ne vienerius metus praleido tremtyje. Grįžęs dirbo buhalteriu. Kiek Gediminas prisimena, tėvų namai visada buvo pilni meilės, meno ir kūrybos. Šeimos kapela garsėjo Šiaulių apylinkėse ir laukiama įvairiuose renginiuose. Tėvas grojo smuiku, mama – gitara, brolis – armonika, Gediminas – akordeonu ir saksofonu, mušamaisiais – sesė. Šiandiena jau nebepasakysi, kas Gedimino gyvenime buvo pirma – muzika ar piešimas. Mat, tėvas buvo piešėjas. Matyt, viskas kartu – paauglys pradėjo lankyti muzikos mokyklą, akordeono klasę, o piešimo mokytojas Vilius Vilutis įkvėpė meilę piešimui. Šiandiena Gediminas prisimena, kad labai nedaug trūko, kad šiandiena jis būtų žinomas kaip kariškis, o ne kaip kūrėjas. Buvo sumastęs studijuoti Donecko aukštojoje artilerijos mokykloje, tačiau atsitiktinai pamatytas skelbimas apie kvietimą studijuoti Šiaulių pedagoginiame institute dailės skyriuje pakeitė gyvenimo planą. Po penkerių metų labai sėkmingai baigė studijas – su pagyrimu. Mokslai nebuvo lengvi – iš 42 įstojusių, baigė institutą – vos 19. Tuo pat metu Šiaulių dramos teatre literatūrinės dalie vedėju dirbo Tomas Venclova. Šiandiena jo vardas žinomas pasauliui, o tada jis buvo tik poeto Antano Venclovos sūnus. Jis padarė didžiulę įtaką Gediminui, o pedagoginio instituto literatų būrelis ir jo nariai įkvėpė Gediminą poezijai. Pirmieji eilėraščiai pasirodė spaudoje – „Raudonoji vėliava“, buvo toks Šiaulių rajoninis laikraštis. Kurti eilėraščius Gediminui sekėsi – juos skaitė Lietuvos radijas, spausdino „Nemunas“, kiti žurnalai. Paklaustas, kodėl iki šiol neišleido nė vienos knygos – Gediminas atsako, kad šiandiena tai gali padaryti bet kas, išleisti galima net niekalą, jei turi už ką. Štai paveikslas – kas kita, jei jis vykęs, kažkurioje troboje užsibus ilgam. Kalbėsis su į jį žiūrinčiais. Nors daug jo eilėraščių atgulė įvairiuose leidiniuose, lyg ir ne jam jie priklauso... Šiandiena Gediminas Kačiulis – poetas, dailininkas, puikiai valdantis keletą muzikos instrumentų – Pagėgių savivaldybės Švietimo skyriaus vyriausiasis specialistas. Buvo jis mokytojas, mokyklos direktorius, švietimo ir kultūros skyriaus vedėjas. Į Pagėgių kraštą atvedė meilė, čia įsikūrė ilgam. Visą laiką buvo įvairių – istorinių, visuomeninių, kultūrinių – įvykių sūkuryje: grojo kaimo kapeloje, rašė eilėraščius, tapė paveikslus, dalyvavo parodose, rengė autorines parodas, vadovavo dailininkų plenerams, Mažosios Lietuvos paveikslų sode po atviru dangumi, Bitėnuose, rasime ir Gedimino nutapytų darbų. O susitikimai su jo poezijos gerbėjais, įkvėpė Gediminą dalyvauti ir įvairiuose Respublikiniuose poezijos renginiuose, šiandiena Gediminas – dailininkas, poetas, mylimas savo krašte, žinomas Lietuvoje, jo kūryba žavi visus greta esančius.“