Afrikinis kiaulių maras yra gyvūnams ypač pavojinga užkrečiamoji virusinė liga. Žmonės šia liga neserga. Užtat afrikinio kiaulių maro virusu užkrėstos kiaulės ar šernai nugaišta per keletą dienų. Vakcinos, saugančios nuo šios ligos, nėra. Afrikinis kiaulių maras 2007-ųjų balandį kilo vakarinėje Gruzijoje, vos ne pačioje Juodosios jūros pakrantėje, Megrelijoje. Vos per mėnesį užkratas pasklido po visą valstybę. 2007-ųjų lapkritį afrikinis kiaulių maras buvo diagnozuotas Čečėnijoje tarp šernų, o per porą mėnesių mirtinas virusas pateko ir į čečėnų kiaulių ūkius. Tuo pačiu metu jis pradėjo guldyti šernus ir piečiau Gruzijos esančiuose Armėnijos bei Azerbaidžano miškuose. 2009-aisiais šios ligos užkratą šernai nunešė ir į Irano teritoriją. 2012-ųjų sausį už galvos buvo priversti griebtis Ukrainos ūkininkai. 2014 metais Ukrainoje aptikti du nauji maro židiniai, kol kas – šernų bandose. 2012-aisiais afrikinis kiaulių maras apėmė Rusijos regionus – užkrato židiniai ėmė sproginėti aplink Maskvą ir plito tolyn į visas puses. 2012-ųjų gruodį Baltarusijoje, ištyrus centrinėje jos dalyje, Baranovičių rajone, kritusius šernus, buvo aptiktas afrikinio kiaulių maro užkratas. Tuo pat metu šioje zonoje ėmė gaišti ir kiaulės, bet buvo pripažinta, kad kalta neva trichineliozė. 2012-ųjų lapkritį šernai ėmė kristi ir ties Latvijos siena, Vitebsko srityje. 2013-ųjų balandį maras įsimetė į baltarusių kiaulių tvartus, esančius vos 40 km nuo Lietuvos sienos, Baranovo rajone. 2013-ųjų lapkritį Baltarusijoje, netoli sienos su Lietuva, buvo nustatytos dvi afrikinio kiaulių maro zonos, kuriose virusas šienavo šernus. Viena jų – Šalčininkų rajone ties Dieveniškėmis, kita – Švenčionių rajone ties Adutiškiu. 2013-aisiais Rusijoje buvo nustatyti 77 afrikinio kiaulių maro ligos protrūkiai 14-oje šalies regionų. 2014-ųjų sausį įtarimų dėl afrikinio kiaulių maro protrūkio kilo Baltarusijos Smurgainių rajone, Bojarskio kaime, netoli Lietuvos sienos. 2014 metų sausio 25-ąją šernas, kritęs nuo šio viruso, aptiktas Lietuvoje.