Viena iš AKM epizootinį tyrimą atliekančių specialistų prielaidų – kad AKM užkratas į ūkį pateko dėl neatsargumo ir biosaugos nesilaikymo, šeriant kiaules kukurūzų burbuolėmis iš greta esančių laukų. Spalio 19 d. bemaž 50 ha plote – su kiaulių ūkiu besiribojančiame didžiuliame kukurūzų lauke ir pievose su krūmynais, miškeliais ir melioracijos grioviais – atlikta šernų veiklos pėdsakų ir jų gaišenų paieška.
VMVT specialistai, atvykę iš Vilniaus ir Marijampolės apygardos Priežiūros departamento fiziškai „iššukavo“ šią teritoriją.
Bendradarbiaujant su Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Gyvosios gamtos apsaugos departamentu buvo pasitelkti dronai, ir didžiulė teritorija papildomai įvertinta iš oro. Tam buvo pasinaudota ne tik paprastomis kameromis, bet ir išmania termovizorine kamera, galinčia įvertinti objektų temperatūrą žemės paviršiuje. Tiriamame plote nebuvo pastebėta aktyvių šernų veiklos pėdsakų, taip pat nerasta ir nugaišusių šernų.
To paties epizootinio tyrimo metu buvo išsiaiškinta dėl netoliese aptiktos šerno gaišenos, kuriai buvo patvirtintas AKM ir pastebėtas gausus kranklių susibūrimas aplinkui. Todėl papildomai „iššukuota“ ir iš oro įvertinta dar 30 ha teritorija.
Nuoseklus teritorijos išžvalgymas buvo atliktas bendraujant ir derinant veiksmus su dronų operatoriais, jiems teikiant informaciją apie paukščių susitelkimo vietas ir galimas gaišenas.
Eksperimento metu išžvalgant didžiulę teritoriją nebuvo rasta šernų gaišenų, be to, nustatyta, kad šernų kukurūzų lauke taip pat nebūta, todėl viena iš prielaidų, kad virusas į kiaulių ūkį buvo atneštas su šeriamomis kukurūzų burbuolėmis – paneigta.
Labiausiai tikėtina, kad virusas į kiaulių laikymo vietą galėjo patekti kartu su pakratais, arba šeriant kiaules neapdorotomis maisto atliekomis. Epizootinis tyrimas tęsiamas.
