Apie tai Martynas pranešė socialinio tinklo paskyroje. Įrašu sutiko pasidalyti ir su lrytas.lt skaitytojais.
„Gerieji žmonės! Pastaruoju metu gaunu pranešimų, kad vėl suaktyvėjo niekšai ir sukčiai, besinaudojantys mano vardu visokiose bitkoinų akcijose ir greito praturtėjimo pasakose. Jie meluoja.
Aš niekada nedalyvavau Rūtos laidoje, nežinau nieko apie kriptovaliutas, niekada gyvenime nieko neskatinau kažkur kažką investuoti tikintis didelio pelno.
Nešvaistykite pinigų, įsijunkite kritinį mąstymą, pasitarkite su specialistais, paieškokite daugiau patikimos informacijos apie veiksmą, kurį taikotės atlikti.
Svarbiausia – pinigai tokiu būdu neuždirbami. P.S. Nejaugi neįmanoma tokio šūdo sustabdyti?“ – patirtimi dalijosi žinomas vyras.
Naujienų portalui lrytas.lt susisiekus su Vilniaus apskrities kriminalinės policijos pareigūnais paaiškėjo, kad nusikaltimų skaičius elektroninėje erdvėje sparčiai auga.
Deja, atsakomybės už atvaizdo panaudojimą Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas nenumato, tačiau asmuo gali reikalauti teismo tvarka nutraukti tokius veiksmus ir atlyginti turtinę bei neturtinę žalą.
„Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas nenumato atsakomybės už atvaizdo panaudojimą. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.22 str. nurodyta, kad fizinio asmens nuotrauka (jos dalis), portretas ar kitoks atvaizdas gali būti atgaminami, parduodami, demonstruojami, spausdinami, taip pat pats asmuo gali būti fotografuojamas tik jo sutikimu.
Asmens sutikimo nereikia, jeigu šie veiksmai yra susiję su visuomenine asmens veikla, jo tarnybine padėtimi, teisėsaugos institucijų reikalavimu arba jeigu fotografuojama viešoje vietoje.
Tačiau asmens nuotraukos (jos dalies), padarytos šiais atvejais, negalima demonstruoti, atgaminti ar parduoti, jeigu tai pažemintų asmens garbę, orumą ar dalykinę reputaciją.
Fizinis asmuo, kurio teisė į atvaizdą buvo pažeista, turi teisę teismo tvarka reikalauti nutraukti tokius veiksmus ir atlyginti turtinę bei neturtinę žalą“, – apie nuobaudas kalbėjo policijos atstovai.
Vis daugiau žmonių patiki pateikiama netikra informacija ir nukenčia nuo ilgapirščių.
„Šių nusikaltimų tyrimų trukmė dažnu atveju yra ilga, nes elektroniniai nusikaltimai neturi sienų, vyksta nuolatinis ir tarptautinis bendradarbiavimas su kitomis šalimis, nes elektroninių nusikaltimų schemos yra paplitusios visame pasaulyje.
Visais atvejais imamasi visų būtinų priemonių siekiant nustatyti nusikalstamą veiką padariusį asmenį ir ypatingas dėmesys yra skiriamas nukentėjusiojo prarastų lėšų sugrąžinimui“, – sakė pareigūnai.
Už sukčiavimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. gresia laisvės atėmimas iki aštuonerių metų.
Pasiteiravus, į ką patartų žmonėms atkreipti dėmesį, kad būtų išvengta melagingų publikacijų, viliojančių investuoti, Vilniaus apskrities Kriminalinės policijos pareigūnai atsakė:
„Patariama atkreipti dėmesį į viliojančių skelbimų turinį ir bendrą kokybę. Dažnu atveju klaidinantys skelbimai būna parašyti netaisyklinga lietuvių kalba arba su gramatinėmis klaidomis, skelbime naudojamos skambios frazės apie lengvą būdą greitai praturtėti.
Taip pat verta tikrinti informaciją kituose šaltiniuose, paieškoti atsiliepimų apie paslaugas esą siūlančią įmonę. Sukčiavimo būdas prisidengiant žinomo žmogaus vardu pasirenkamas ne šiaip sau – taip siekiama sukurti patikimumo įspūdį, tačiau visuomet verta pagalvoti, ar žmogus tikrai dalintųsi tokiais patarimais.“
Verta paminėti, jog į internetinių sukčių akiratį yra pakliuvę ir daugiau žinomų žmonių. Tarp jų – dainininkė Katažina Zvonkuvienė, žurnalistė Rūta Mikelkevičiūtė, aktorius Giedrius Savickas ir daugelis kitų.
