Lrytas.lt skaitytojams siūlome pažvelgti į šiandien vienu skandalingiausių politikų tapusio E.Masiulio mintis 2000-aisiais.
Jau tada ryškiu, šauniu, itin šiltu ir nuoširdžiu pasirodęs jaunasis politikas buvo atviras – pokalbio metu prisipažino sulaužęs vieną priesaiką. Vaikystėje, būdamas
septynerių metų, Eligijus su vyresniaisiais savo draugais paslapčia ėmė
rūkyti. Kai vaikai buvo pagauti ir sugėdinti, E.Masiulis su savo
bendražygiais ošiančių medžių paunksmėje iškilmingai pasižadėjo nerūkyti
visą gyvenimą.
„Tai štai, tos priesaikos nepavyksta laikytis“, – rūkydamas vos ne
vieną cigaretę po kitos prisipažino naujasis Seimo narys.
Neslėpė, kad pradėjus plaukti pirmosioms žinioms, kad Klaipėdos
Marių rinkimuose jis laimi ryškia persvara, labai apsidžiaugė, bet
greitai ir šiek tiek nusiminė – juk teks keisti gyvenamąją vietą, gyvenimo būdą.
Klaipėdoje Eligijui teko palikti ir savo žmoną Ievą, nes ši norėjo
baigti magistro studijas bei įsitvirtinti neseniai gautame darbe. Ieva
yra archeologė.
„Gyvensiu vienatvėje“, – tuomet šmaikštavo Eligijus.
Tuomet jis ilgai negalėjo net sau vienareikšmiškai atsakyti, „koks velnias jį
nešė į tą galerą?“ – į Seimo rinkimus. Politika į užpakalį draugiškai
spyrė Eligijui dar būnant paaugliu.
„Sąjūdžio metais politikos buvo daug ir visur – televizijoje, radijuje ir net šaldytuve. Kaip
šaldytuve? Jame nebuvo dešros, tačiau ant jo durelių būtinai kabodavo
Sąjūdžio simbolika puoštas kalendorius“, – šmaikščiai aiškino
klaipėdietis.
Visuomenine veikla jis aktyviai užsiėmė pradėjęs graužti politikos
mokslus Klaipėdos universitete. Energingas jaunuolis vadovavo studentų
sąjungai, o būdamas 22 metų buvo išrinktas Klaipėdos miesto tarybos
nariu, vadovavo švietimo, kultūros ir sporto komitetui.
Dar su nenudžiūvusiu pienu ant lūpų Eligijus tapo uostamiesčio mero
Eugenijaus Gentvilo patarėju.
Gal už Eligijaus nugaros kas nors ir bambėjo, ką gali patarti toks
jaunas vaikėzas miesto merui, tačiau niekas tiesiai to jaunajam
politikui nesakė.
Kaip Eligijus jautėsi tarp kur kas vyresnių savo kolegų?
„Aš niekuomet nesekiau autoritetais, niekada nepripažinau jokios hierarchijos. Mane
galima paveikti tik argumentais“, – tikino jauniausias išrinktas
šalies parlamentaras.
Nejaukiai jis jautėsi tik pirmąjį kartą vesdamas švietimo, kultūros ir
sporto komiteto posėdį.
„Susirinko mokslo daktarai, profesoriai.
Pradžioje lyg ir nesmagiai jaučiausi, bet, pradėjus spręsti problemas,
nemalonūs pojūčiai išnyko“, – prisiminė jis.
Tad ir pradėjus parlamentinį darbą jo nekamuos nevisavertiškumo
kompleksai.
Vis dėlto, ar nėra buvę, kad politikas nusišnekėtų?
„Tai aišku, – nė nemanė gražiai save pateikti E.Masiulis. – Tačiau tai būdavo
smulkmenose. Iki šiol nėra dar tekę graužtis dėl kokių nors savo idėjų
ar minčių. Be to, mano liežuvis mala taip, kad ir suklydęs moka padėtį
ištaisyti.“
Jauniausias išrinktas Seimo narys tvirtą nuomonę įvairiais gyvenimo
klausimais turėjo nuo pat mažens. Į ją turėdavo atsižvelgti ir pedagogė
mama. Supratęs, kad vaikų darželio režimas gali varginti jo trapią
sielą, Eligijus kategoriškai atsisakė jį lankyti.
Taigi mažasis Masiulis laiką leisdavo namie ir varlinėdavo po kiemą. Kad
būtų smagiau, iš timpos pašaudydavo į paukščius, meistraudavo pelėms
spąstus.
Vakarais Eligijus tėvams ir giminėms rengdavo savo fantazijų vakarus.
Jis nedainuodavo ir nedeklamuodavo, tik neužsičiaupdamas pasakodavo
visokias išgalvotas istorijas.
Nelabai jas pamena. Tik vieną savo troškimą įsiminė: užaugęs
E.Masiulis ketino tapti kačių ir šunų valgyklos direktoriumi.
Vis dėlto kartą Eligijų tėvams teko bausti.
„Jie tai padarė gana originaliai. Viename kambaryje stovėjo nauji, dar neišpakuoti baldai.
Aš tarp jų buvau įsirengęs „bazę“, kurioje užsidegdavau žvakę. Kartą
ši, atrodo, nugriuvo ir baldai užsiliepsnojo. Išsigandęs aš
pasislėpiau, o gaisrą kambaryje užgesino močiutė. Po to tėvai paėmė iš
manęs sutaupytus du šimtus rublių, pridėjo savų ir nupirko naujus
baldus“, – pasakojo E.Masiulis.
Vaiko santaupos nebuvo skirtos konkrečiam daiktui. Eligijui tiesiog
patiko taupyti, o kai išmoko skaičiuoti, vienu iš malonumų buvo tapęs
dažnas pinigų perskaičiavimas.
Beje, tėvą Eligijus matydavo nedažnai, nes jis plaukiojo jūromis.
„Jo nebuvo, kai aš gimiau, kai vedžiau ir kai buvau
išrinktas Seimo nariu. Žodžiu – per pačius svarbiausius mano gyvenimo
įvykius. Tačiau dėl to nesisieloju, pripratau, mes labai dažnai
bendraujame telefonu“, – pasakojo politikas.
Mokykloje Eligijus aktyviai dalyvaudavo visokiuose konkursuose.
Mokytojai dažnai pro pirštus žiūrėdavo į Eligijaus stropumą, nes jis ir
mokėsi labai gerai.
„Chemijos mokytoja atleisdavo nuo laboratorinių darbų. Sakydavo: „Tu vis
tiek būsi kultūros ministru“, – neslėpė jaunasis parlamentaras.
Studijuodamas Klaipėdos universitete Eligijus sutiko savo būsimąją
žmoną. Pusantrų metų vienas į kitą pasižiūrėdavo iš tolo. Tik vėliau
jie pradėjo artimai draugauti.
Eligijus su Ieva atžalų neskubėjo lauktis –
abu turėjo didelių neatidėliotinų reikalų. Šiuo metu pora augina sūnų Vilių ir dukrą Elzę.
Eligijus tikino namie darbų į vyriškus ir moteriškus nedalijąs: „Kas
turi tą dieną daugiau sveikatos, tas ir kuičiasi namuose.“
Jis nesibodi plauti indų, skusti bulvių, tačiau nereikia tikėtis, kad
Eligijus gali pagaminti ką nors prašmatnesnio nei kiaušinienė.
„Nesiseka man ką nors sudėtingesnio ir skanesnio pagaminti. Vis ko nors
per daug pridedu arba per mažai“, – pasiskundė vyras.
Namuose jis yra uždraudęs tik kepti stintas – mat negali pakęsti jų kvapo.
Taip pat niekada Ieva jo negalėtų pamaitinti manų koše ar ryžiais –
Eligijus šių patiekalų nemėgsta.
Juodu nesutaria tik dėl vieno dalyko: žmona nori namie laikyti kokias
nors žuvytes ar paukščiukus, o Eligijaus tokia smulkmė netenkina: jis
nori šuns.
Kaip draugai vertina E.Masiulio politinę karjerą? Eligijus turi labai
nedaug itin artimų draugų. Kur kas daugiau – gerų pažįstamų.
Ir su vienais, ir su kitais Eligijus mėgsta pasilinksminti. Ar būna
taip, kad po to kankintų sąžinė?
„Kartais kamuoja moralinės pagirios,
svarstau, kad galbūt nereikėjo važiuoti pratęsti kokio nors vakarėlio.
Tačiau niekada nebuvau nusižengęs savo moralės principams“, – atvirai
dėstė Seimo narys.
Beje, Eligijus sukluso, kai suprato, kad pastaruoju metu pamėgo
laisvalaikį leisti gamtoje: „Gal jau pradėjau senti?“ Dažnai net
jokių šašlykų nekepa, tyso žolėje ir tiek.
Poilsio jam reikia, nes kartais jaunasis politikas itin „nusikala“.
Tuomet stengiasi gerai išsimiegoti. Tačiau ir sapną nutraukia naktiniai
skambučiai su sveikam protui nesuvokiamais pasiūlymais: „Alio, alio, žinau būdą, kaip pagerinti Rusijos ekonomiką... Būtinai perduokit Paksui ir Putinui.“
Kartais klaipėdietis į rankas paima meškerę. Aistringu mėgėju
savęs nelaiko, mat jam smagiausia žvejoti, kai kimba. Be to, klaikiai
tingi raišioti nutrūkusius kabliukus ar valą, nes yra „baisiai
nezgrabnas“ ir savo stambiais pirštais sunkiai sugrabalioja smulkius
daiktus.
Savo nerangumo Eligijus gėdydavosi pirmųjų oficialių pietų ir priėmimų
metu. Vis ką nors užkliudydavo ir išversdavo. Bet ilgainiui liovėsi
jaudintis – juk visa tai žmogiška.
Ko jaunasis politikas tikrai nedarys dirbdamas Seime?
„Nesižvalgysiu į praeitį. Be to, nežadu atsisakyti lankymosi kavinėse ir baruose. Man
nesvetima viskas, kas žmogiška“, – tvirtai dėstė Eligijus.
Seimo narys jau buvo išvadintas ir kiaule, besibraunančia prie
lovio. Itin daug visokių nuomonių jam teko išgirsti
priešrinkiminės kampanijos metu.
„Aišku, kad tokie vertinimai mane žeidžia, dar nesu toks storakailis, kad nieko nejausčiau. Su žmogumi į diskusijas leidžiuosi tuomet, jei matau, kad jis tam nusiteikęs. O jei
nori tik išsiplūsti – prašau“, – dėstė E.Masiulis.
