Floridoje nekilnojamo turto agente dirbanti Vilma: „Norint Amerikoje gyventi ir nieko neveikti, reikia ištekėti už milijonieriaus“

Šeštadienio popietę „Lietuvos ryto“ televizija žiūrovus kvies įsijungti įdomių istorijų ir netikėtų avantiūrą laidą „Pirmi kartai“, kurioje šios savaitės herojė – Amerikos lietuvė Vilma, Floridoje dirbanti nekilnojamo turto agente.

„Pirmą kartą į Ameriką nuskridau prie 23 metus. Tuo metu Lietuvoje buvo sunki ekonominė situacija ir mano pirma kelionė įvyko į Čikagą. Joje pragyvenau dvejus metus, o vėliau persikraustėme į Floridą. Dažniausiai į Floridą kraustosi žmonės, kuomet išeina į pensiją, nes ten geras oras, saulė, poilsis, bet aš pagalvojau, kad jeigu sulaukus pensijos man neišeis, pakirs kokia liga ar dar kas nutiks, tai kada pasidžiaugti tuo geru oru ir geromis gyvenimo sąlygomis?“, – savo gyvenimo istorija dalinsis moteris.

Laidoje Vilma atvirai prabils apie gyvenimo Amerikoje realybę. Ji pabrėžia, kad būsto nuomos kainos Floridoje – itin didelės ir nuolat kylančios, o nuomininkai niekuomet negali išlikti ramūs, nes nuomos mokestis gali bet kada šoktelėti.

„Norint Amerikoje nieko neveikti, reikia ištekėti už milijonieriaus. O aš neištekėjau, todėl dirbu, esu nekilnojamo turto agentė ir išlaikau save. Šnekant apie būstus Amerikoje, tai vieno kambario buto nuoma Floridoje siekia 1800 dolerių, ir tai ne pačios geriausios būklės. Dviejų kambarių butai kyla iki 2600 dolerių, o trijų – 3500 dolerių. Be to, tu negali būti garantuotas, kad už nuomą tau kitais metais nepakels, nes mokestis gali kilti kad ir tūkstančiu“, – teigs laidos herojė.

Vilma taip pat pasakoja, kad tiek Čikagoje, tiek Floridoje, galima rasti to paties, ko ir Lietuvoje, kad ir juodos duonos, tad paklausta apie dalykus, kurių ji nėra bandžiusi gyvendama nei viename, nei kitame Atlanto vandenyno krante, ji atskleis seniai susižavėjusi Tai chi praktika, tačiau pati prie to taip ir neprisiruošė prisiliesti.

„Kada keliaudavau po Ameriką, aš vis matydavau parkuose grupes žmonių, vyresnių, ne tik jaunimą, kurie tiesiog daro tą mankštą. Tie judesiai tokie sinchroniniai, atrodo, kad labai ramina, sukoncentruoja mintis. Niekada to pati nebandžiau“, – pripažins moteris, prieš išsiruošdama į treniruotę Rytų kultūros studijoje „Wudang Tao“, kartu su filosofu, sensėjumi ir vietos įkūrėju Aidu Žilinsku.

Kita laidos tema papasakos, ką daryti, jei po intensyvesnių treniruočių ima varginti sąnarių skausmai. Statistika rodo, kad daugiau nei trečdalis vizitų pas gydytojus yra būtent dėl šios problemos, kuria skundžiasi tiek jauni, tiek vyresni.

„Dažniausiai naujokai ateina su kažkokiais skausmais, kelių, nugaros. Yra daug būdų, kaip patikrinti kūno stovį, bet duodu paprastą pritūpimą su lazdele, ištiestomis rankomis ją iškeliant virš galvos. Pagal pritūpimo stereotipą galiu pasakyti, ar trūksta krūtinės ląstos mobilumo, ar čiurnos, ar kulnai nekyla ir klausiu, ar skauda tokioje padėtyje“, – pratimais dalinsis asmeninis treneris Nerijus Pigaga.

Vaistininkai antrina, kad sąnarių problemos yra dažna problema, su kuria susiduria vaistinės klientai. Dažniausiai jie skundžiasi skausmu, sąstingiu, traumomis ar vis dažnėjančia diagnoze – osteoartritu.

„Įvairių tepalų pagalba mes galime pagerinti sąnario savijautą. Yra atsiradę naujos kartos tepalai, tokie kaip FlexiSEQ, kurie savo sudėtyje turi aliejinius lašelius. Jie geriau praeina pro odos barjerą ir patenka prie pačio sąnario, minkština jį bei suteikia sutepimo efektą, o tuomet mažėja skausmas, uždegiminiai procesai ir sąstingis“, – teigia vaistininkė Giedrė Tautkevičienė.

Trečioje laidos dalyje, kalbančioje apie žiūrovams aktualias temas, bus kalbinami uostamiesčio gatvių praeiviai, teiraujantis, ką jie žino apie taisyklingą žaizdų dezinfekavimą, mat tereikia vieno nelaimingo atsitikimo ar traumos ir mažas nubrozdinimas gali tapti rimta žaizda. Pasak gatvėje sutiktų žmonių, vienos populiariausios priemonės dezinfekavimui – vandenilio peroksidas arba spiritas, tačiau gydytojai siūlo tokias priemones pamiršti. Nors jos turi antiseptinių savybių, kai kalbama apie žaizdų priežiūrą, jos gali pridaryti daugiau žalos nei naudos.

„Naudojant peroksidą, jisai veikia ne tik mikrobus, juos išvalydamas, tačiau jis taip pat veikia ir sveikąsias ląsteles jas nužudydamas. Naudodami peroksidą mes ne vien išvalome žaizdą, mes pakenkiame odai, organizmui, taip sudarydami sąlygas žaizdai negyti ar gyti ilgiau. Alkoholis irgi turi panašų poveikį kaip peroksidas, jisai suardo žaizdos imuninę sistemą ir žudo gyvybingus audinius, kurie leistų žaizdai sugyti“, – laidoje teigs abdominalinės chirurgijos gydytojas Jonas Jurgaitis.

Absoliučiai visoms žaizdoms, nesvarbu kokio pobūdžio, būtina naudoti antiseptines priemones, kurios apsaugotų nuo bakterijų ir užtikrintų pakankamą drėgmės kiekį, reikalingą žaizdos gijimo skatinimui. Viena iš rekomenduojamų veiksmingų ir saugių priemonių yra povidono jodas „Betadine“, kuris priešingai nei jodo tinktūra, yra pagamintas ne alkoholio pagrindu, todėl nedirgina odos.

Paskutinėje laidos rubrikoje, žiūrovai bus kviečiami įsigilinti į žarnyno sveikatos problemas. Pasirodo, daugiau nei pusę Lietuvos gyventojų vargina per didelis svoris ir nors antsvoriu dažniausiai pasižymi vyrai, nutukimo diagnozę dažniau išgirsta būtent moteris. Ne išimtis buvo ir šiandien jau visai kitaip atrodanti aktorė Lina Brazau, kuri vienu metu svėrė net 120 kg. Nors medikai kartoja, kad dažnos dietos gali išsekinti imuninę sistemą ir išbalansuoti žarnyno veiklą, Lina jų išbandė ne vieną. Visgi, pasekmių ilgai laukti nereikėjo.

„Vaikystėje buvau lieknas vaikas, bet tas svoris – persivalgymo rezultatas. Buvau ant tiek ištampiusi skrandį, kad nejausdavau kiek ir ko suvalgau. Ėmus laikytis dietų, apėmė didelė euforija. Sulaukiau komplimentų, pokyčius pastebėjau ant drabužių, tačiau vėliau pradėjau jausti didžiulę įtampą, nes smarkiai kontroliavau kiek suvalgau, ėmiau galvoti, kad gal man nebereikia kažko valgyti. Nuo sukilusios nervinės įtampos iškrito didelė dalis plaukų, galiausiai, aš jaučiausi labai silpnai“, – savo patirtimi dalinsis Lina.

Antsvorio turintys žmonės dukart dažniau rizikuoja susirgti virusinėmis ligomis, diabetu, širdies, virškinamojo trakto negalavimais ir net onkologinėmis ligomis. Tačiau radikalios dietos taip pat gali iššaukti naujas ligas. Vidury šio užburto rato, ypatingą vietą užima mityba ir žarnynas, sako gydytojai dietologai.

„Pati žarnyno mikroflora labai priklauso nuo suvalgomo maisto rūšies. Tos bakterijos atlieka barjerinį vaidmenį ir kai gerųjų bakterijų pusiausvyrą sutrinka, apsauga pradeda drebėti, atsiranda galimybė patogeninėms bakterijoms pareiti barjerą ir patekti į kraują. Be to, žarnynas yra pagrindinis imuninis organas ir jeigu sutrinka žarnyno metabolika tarp gerųjų ir blogųjų bakterijų, sutrinka ir imunitetas, ir apsauga nuo visų aplinkoje tykančių ligų“, – teigs gydytoja dietologė Jūratė Dobrovolskienė.

Pagerinti žarnyno darbą galima į mitybos racioną įtraukus probiotikus. Jungtinės Karalystės mokslininkai, žarnyno ir imuninės sistemos darbui gerinti, sukūrė specialų probiotikų mišinį iš penkių yourgut laktobacillus probiotinių bakterijų štamų su prebiotiku inulinu ir vitaminu D3. Ypač svarbu tai, kad gerosios bakterijos žmogaus organizme konkuruoja dėl vietos ir maisto medžiagų, taip neleisdamos įsitvirtinti sveikatai kenksmingoms bakterijoms. Gerosios bakterijos formuoja papildomą fizinį barjerą, kuris saugo burnos ir žarnyno gleivinę nuo patogeninių bakterijų invazijos.