Pasaulis dabar laukia, kas taps šio savotiško švyturio vadovu, kai amerikiečiai kitą savaitę per prezidento rinkimus padarys savo pasirinkimą, rašo BBC. Ar Kamala Harris seks J. Bideno pėdomis ir bus įsitikinusi, kad „šiais neramiais laikais Amerika negali atsitraukti“? O gal tai bus Donaldas Trumpas, kuris tikisi, kad „amerikietiškumas, o ne globalizmas“ yra tikroji lyderystė?
Gyvename pasaulyje, kuriame abejojama JAV pasaulinės įtakos verte. Regioninės galios eina savo keliu, autokratiniai režimai kuria savo sąjungas, o niokojantys karai Ukrainoje, Gazoje ir kitur kelia nepatogių klausimų dėl Vašingtono vaidmens vertės. Tačiau Amerika yra svarbi dėl savo ekonominės ir karinės galios ir pagrindinio vaidmens daugelyje aljansų.
Taigi ką iš tiesų pasaulio saugumui reiškia antradienį prasidėsiantys JAV prezidento rinkimai?
Karinė galia
„Aš negaliu sušvelninti šių perspėjimų, – BBC sakė buvusi NATO generalinio sekretoriaus pavaduotoja Rose Gottemoeller. – Donaldas Trumpas yra Europos košmaras, jo grasinimo pasitraukti iš NATO aidas skamba visų ausyse.“
Vašingtono išlaidos gynybai sudaro du trečdalius kitų 31 NATO narės karinių biudžetų. Už NATO ribų JAV savo karinėms reikmėms išleidžia daugiau nei kitos 10 šalių kartu sudėjus, įskaitant Kiniją ir Rusiją.
D. Trumpas giriasi, kad žaidžia kietą žaidimą, siekdamas priversti kitas NATO šalis įvykdyti savo išlaidų tikslą, kuris yra 2 proc. jų BVP – 2024 m. šį tikslą pasiekė tik 23 šalys narės. Tačiau jo nepastovūs pareiškimai vis tiek stringa.
Jei K. Harris laimės, R. Gottemoeller mano, kad „NATO neabejotinai bus gerose Vašingtono rankose“. Tačiau ji taip pat pažymi: „Ji bus pasirengusi toliau bendradarbiauti su NATO ir Europos Sąjunga, kad pasiektų pergalę Ukrainoje, tačiau ji nesumažins (išlaidų) spaudimo Europai.“
Tačiau K. Harris komanda Baltuosiuose rūmuose turės valdyti kartu su Senatu arba Atstovų Rūmais, kurie abu netrukus gali atsidurti respublikonų rankose ir bus mažiau linkę remti užsienio karus nei jų kolegos demokratai. Vis labiau jaučiama, kad nesvarbu, kas taps prezidentu, Kyjivui bus daromas vis didesnis spaudimas ieškoti būdų, kaip ištrūkti iš šio karo, nes JAV įstatymų leidėjai vis vangiau priima didžiulius pagalbos paketus.
Kad ir kas nutiktų, R. Gottemoeller sako: „Nemanau, kad NATO turi žlugti. Europa turės žengti į priekį ir imtis lyderystės.“
Pasaulio taikdarys?
Kitam JAV prezidentui teks dirbti pasaulyje, kuris susiduria su didžiausia nuo Šaltojo karo laikų didžiųjų valstybių konfrontacijos rizika.
„JAV išlieka svarbiausia tarptautinė veikėja taikos ir saugumo klausimais, – sako Tarptautinės krizių grupės (angl. „International Crisis Group“) prezidentė ir generalinė direktorė Comfort Ero. – Tačiau jos galia padėti spręsti konfliktus yra sumažėjusi.“
Karus nutraukti darosi vis sunkiau. „Mirtini konfliktai darosi vis sunkiau išsprendžiami, nes didžiųjų valstybių konkurencija spartėja, o viduriniosios valstybės stiprėja“, – taip situaciją britų transliuotojui apibūdino C. Ero. Tokie karai kaip Ukrainos karas įtraukia daugybę galybių, o tokie konfliktai kaip Sudano konfliktas supriešina regioninius veikėjus, turinčius konkuruojančių interesų, ir kai kurie iš jų daugiau investuoja į karą nei į taiką.
C. Ero teigia, kad JAV praranda moralinį pranašumą: „Pasauliniai veikėjai pastebi, kad ji taiko vienus standartus Rusijos veiksmams Ukrainoje, o kitus – Izraelio veiksmams Gazoje. Karo Sudane metu buvo vykdomi baisūs žiaurumai, tačiau jis traktuojamas kaip antraeilis klausimas.“
Ji sako, kad K. Harris pergalė „reikštų dabartinės administracijos tęstinumą“. Jei tai bus D. Trumpas, jis „gali suteikti Izraeliui dar laisvesnes rankas Gazos Ruože ir kitur, be to, yra užsiminęs, kad gali bandyti sudaryti Ukrainos susitarimą su Maskva Kyjivo nenaudai“.
Kalbant apie Artimuosius Rytus, demokratų kandidatė ne kartą pakartojo J. Bideno tvirtą paramą Izraelio „teisei gintis“. Tačiau ji taip pat pabrėžė, kad „nekaltų palestiniečių žudymas turi liautis“.
D. Trumpas taip pat pareiškė, kad laikas „grįžti prie taikos ir liautis žudyti žmones“. Tačiau, kaip pranešama, Izraelio vadovui Benjaminui Netanyahu jis yra sakęs: „Darykite tai, ką turite daryti“.
Respublikonų kandidatas didžiuojasi esąs taikdarys. „Aš užtikrinsiu taiką Artimuosiuose Rytuose, ir greitai“, – pažadėjo jis sekmadienio vakarą duodamas interviu Saudo Arabijos televizijai „Al Arabiya“. Jis pažadėjo išplėsti 2020 m. Abraomo susitarimus. Šie dvišaliai susitarimai normalizavo Izraelio ir kelių arabų valstybių santykius, tačiau buvo plačiai vertinami kaip nustūmę į šalį palestiniečius ir galiausiai prisidėję prie dabartinės precedento neturinčios krizės.
Kalbant apie Ukrainą, D. Trumpas niekada neslepia susižavėjimo tokiais stipriais žmonėmis kaip Rusijos Vladimiras Putinas. Jis aiškiai leido suprasti, kad nori nutraukti karą Ukrainoje, o kartu ir didelę JAV karinę bei finansinę paramą. „Aš pasitrauksiu. Mes turime pasitraukti“, – tvirtino jis per neseniai vykusį mitingą.
K. Harris, priešingai, yra sakiusi: „Aš didžiuojuosi, kad esu Ukrainos pusėje. Aš ir toliau palaikysiu Ukrainą. Ir stengsiuosi užtikrinti, kad Ukraina šiame kare nugalėtų.“
Tačiau C. Ero nerimauja, kad, nepaisant to, kas bus išrinktas, pasaulyje gali būti dar blogiau.
Santykiai su Kinija
„Didžiausias šokas pasaulio ekonomikai per pastaruosius dešimtmečius“ – taip apie D. Trumpo siūlomus 60 proc. tarifus visoms importuojamoms kiniškoms prekėms mano viena žymiausių Kinijos tyrinėtojų Rana Mitteris.
Didelių išlaidų nustatymas Kinijai ir daugeliui kitų prekybos partnerių buvo vienas iš atkakliausių D. Trumpo grasinimų, susijusių su jo požiūriu „pirmiausia Amerika“. Tačiau D. Trumpas taip pat giria tai, ką laiko savo stipriu asmeniniu ryšiu su Kinijos prezidentu Xi Jinpingu. Laikraščio „The Wall Street Journal“ redakcijai jis sakė, kad jam nereikėtų panaudoti karinės jėgos, jei Pekinas imtųsi blokuoti Taivaną, nes Kinijos lyderis „mane gerbia ir žino, kad aš esu pamišęs (angl. crazy)“.
Tačiau tiek pirmaujantys respublikonai, tiek demokratai yra aršūs. Ir vieni, ir kiti mano, kad Pekinas siekia nustelbti Ameriką kaip svarbiausią galybę.
Tačiau britų istorikas, Harvardo Kenedžio mokyklos JAV ir Azijos santykių katedros vedėjas R. Mitteris įžvelgia tam tikrų skirtumų. Jis sako, kad su K. Harris „santykiai greičiausiai vystytųsi linijiniu būdu, palyginti su dabartine padėtimi“. Jei laimėtų D. Trumpas, tai būtų „labiau nestabilus scenarijus“. Pavyzdžiui, kalbant apie Taivaną, R. Mitteris atkreipia dėmesį į D. Trumpo dviprasmiškumą dėl to, ar jis imtųsi ginti toli nuo Amerikos esančią salą.
Kinijos vadovai mano, kad tiek K. Harris, tiek D. Trumpas bus griežti jos atžvilgiu. R. Mitteris mano, kad „nedidelė grupė (Kinijos) valdžios atstovų teikia pirmenybę K. Harris kaip geresniam oponentui, kurį pažįsta“.
Klimato krizė
„JAV rinkimai turi milžiniškų pasekmių ne tik jos piliečiams, bet ir visam pasauliui dėl neatidėliotinos būtinybės spręsti klimato ir gamtos krizę“, – BBC sakė Nelsono Mandelos įkurtos pasaulio lyderių grupės „Elders“ pirmininkė, buvusi Airijos prezidentė ir JT vyriausioji žmogaus teisių komisarė Mary Robinson.
„Kiekviena laipsnio dalis yra svarbi, kad būtų išvengta didžiausių klimato kaitos padarinių ir kad ateityje tokie niokojantys uraganai kaip uraganas „Milton“ uraganas netaptų norma“, – pridūrė ji.
Tačiau siaučiant uraganams „Milton“ ir „Helene“, D. Trumpas iš aplinkosaugos planų ir politikos, skirtos kovoti su šia klimato kaitos grėsme, šaipėsi kaip iš „vienos didžiausių visų laikų apgavysčių“. Daugelis tikisi, kad jis pasitrauks iš 2015 m. Paryžiaus klimato susitarimo, kaip tai padarė per savo pirmąją kadenciją.
Tačiau M. Robinson mano, kad D. Trumpas negali sustabdyti dabar įgaunamo pagreičio: „Jis negali sustabdyti JAV energetikos pertvarkos ir atšaukti milijardų dolerių žaliųjų subsidijų... Jis taip pat negali sustabdyti nenuilstančio nefederalinio klimato judėjimo.“
Ji taip pat paragino K. Harris, kuri vis dar neišdėstė savo pozicijos, imtis iniciatyvos, „parodyti lyderystę, pasinaudoti pastarųjų metų pagreičiu ir paskatinti kitas didžiąsias teršėjas paspartinti tempą“.
Humanitarinė lyderystė
„JAV rinkimų rezultatai turi didžiulę reikšmę, atsižvelgiant į neprilygstamą Jungtinių Valstijų įtaką ne tik dėl jų karinės ir ekonominės galios, bet ir dėl jų potencialo moraliai vadovauti pasaulinėje arenoje“, – BBC sakė veteranas konfliktų derybininkas, kuris dar neseniai buvo JT generalinio sekretoriaus pavaduotojas humanitariniams reikalams ir skubios pagalbos koordinatorius Martinas Griffithsas.
Jis mato daugiau šviesos, jei laimės K. Harris, ir sako, kad „grįžimas prie izoliacionizmu ir vienašališkumu pasižyminčio D. Trumpo prezidentavimo nesiūlo nieko kito, kaip tik pasaulinio nestabilumo gilėjimą“.
Tačiau jis turi kritikos ir J. Bideno-K. Harris administracijai, nurodydamas jos „neryžtingumą“ dėl blogėjančios padėties Artimuosiuose Rytuose.
Pagalbos agentūrų vadovai ne kartą pasmerkė spalio 7 d. „Hamas“ įvykdytą žudikišką išpuolį prieš Izraelio civilius gyventojus. Tačiau jie taip pat ne kartą ragino JAV padaryti daug daugiau, kad būtų nutrauktos didžiulės civilių gyventojų kančios Gazoje ir Libane.
J. Bidenas ir jo aukščiausi pareigūnai nuolat ragino teikti daugiau pagalbos į Gazą, ir kartais tai iš tiesų kažką keisdavo. Tačiau kritikai sako, kad pagalbos ir spaudimo niekada nepakako. Neseniai perspėta, kad kai kuri gyvybiškai svarbi karinė pagalba gali būti nutraukta, ir šis sprendimas atidėtas iki JAV rinkimų.
JAV yra didžiausia JT sistemos donorė. 2022 m. jos skyrė rekordinę 18,1 mlrd. dolerių (16,6 mlrd. eurų) sumą. Tačiau per pirmąją D. Trumpo kadenciją jis apkarpė kelių JT agentūrų finansavimą ir pasitraukė iš Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO). Kiti donorai suskubo užpildyti spragas – būtent to ir norėjo D. Trumpas. Tačiau M. Griffthsas vis dar tiki, kad Amerika yra nepakeičiama galybė.
„Pasaulinių konfliktų ir netikrumo laikais pasaulis trokšta, kad JAV atsakingai ir principingai vadovautų... Mes reikalaujame daugiau. Mes nusipelnėme daugiau. Ir drįstame tikėtis daugiau“, – sakė jis.
