Pirmadienio rytą kadenciją baigęs prezidentas pasakojo, kad ypatingai savo gimtadienio šiemet neminėjo – visą dieną praleido namuose, dėkodamas už sveikinimus ir linkėjimus.
„Dėl paminėjimo tai nieko – ypatingų svečių nesulaukiau, iš namų neišėjau. Telefono iš rankų nepaleidau, ir, kaip sakoma, diena taip ir prabėgo“, – portalui Lrytas sakė V.Adamkus.
Linkėjimų buvęs šalies vadovas sulaukė net iš už Atlanto, kur praleido didelę savo gyvenimo laiko dalį.
„Skambino ir iš Amerikos, daug turėjau skambučių iš pažįstamų, bet buvo ir visai nepažįstamų žmonių skambučių“, – pasakojo V.Adamkus.
Nors sveikata ne visada puiki, prezidentas tikino, kad apskritai savijauta nesiskundžia – svarbiausiems darbams jėgų vis dar užtenka.
„Sakykime, kad viskas tvarkoje. Geriausias atsakymas būtų, kad sveikata banguojanti – vieną dieną geriau, kitą – blogiau. Bet tokių ypatingų sutrikimų nėra.
Žinote, minčių labai daug – ypatingai mano amžiuje. Dar kartais, kaip aš sakau, pasvajoju, kad galbūt reikia padarytą tą ar aną, reikia nuvykti kažkur, o pasirodo, kad kai reikia tai padaryti, staiga pajunti, kad nėra jėgų.
Tai vienintelis skirtumas yra, kad pritrūksta tų fizinių jėgų, todėl negali atsiliepti į visus kvietimus, į visus sveikinimus. Bet apibendrinus jaučiuosi gerai“, – dalijosi kadenciją baigęs prezidentas.
V.Adamkus gimė 1926 m. lapkričio 3 d. Kaune. Lietuvos prezidento pareigas ėjo nuo 1998 m. vasario 26 d. iki 2003 m. vasario 26 d. Antroji prezidento kadencija truko nuo 2004 m. liepos 12 d. iki 2009 m. liepos 12 d.
Iki nepriklausomybės gyvendamas JAV V.Adamkus rengė įvairias protesto prieš Lietuvos okupaciją akcijas.
2003 m. jam įteiktas Vytauto Didžiojo ordinas su aukso grandine. 2016 m. – Laisvės premija, o 2022 m. Seimas skyrė V.Adamkui Aleksandro Stulginskio žvaigždę.
2023 m. gegužės 21 dieną V.Adamkus neteko savo žmonos Almos Adamkienės – ji mirė eidama 97-uosius metus.
