Rasa atvirai kalbėjo apie tai, kai vos nemirė atsidūrusi reanimacijoje ir kaip po 23 metų trukusios santuokos vieną dieną pasakė vyrui, kad palieka namus Klaipėdoje bei su trim dukterimis išsikraustė į Vilnių.
„Tai skaudi tema. Tuo metu tik supratau, kad to žmogaus, su kuriuo aš gyvenu, nepažįstu. Pas mus buvo pats skyrybų įkarštis, buvo kad to, negausi, ano negausi, nes vyrai tuo mėgsta gąsdinti. Ir tada aš susirgau ir man po penkių dienų ėmė blogėti. Temperatūra buvo 39–40 laipsnių, o aš čia, Vilniuje, buvau viena.
Mano treniruotes filmuojantis operatorius man vis nešė vandenį, bet buvau viena, visi buvo to viruso išgąsdinti. Paskambinau gydytojai, pasakiau, kad man blogai ir jau dega visa nugara, sugėriau paskirtus vaistus. Man negerėjo. Buvo jau praėję dešimt dienų, kaip sirgau.
Galiausiai palikau vaiką įjungusi filmukus, nuvažiavau į ligoninę. Paaiškėjo, kad man vienos pusės plaučių uždegimas ir kad negali išleisti manęs namo. Negalėjau likti, nes namie buvo vienas vaikas. Išvažiavau namo.
Šaštadienį man dar labiau pablogėjo, prasidėjo priepuoliai, panikos atakos. Vėliau jau naktį nemiegojau, pradėjau vemti, negalėjau nieko valgyti. Vėl skambinau gydytojai, nes jau nebegalėjau atsikelti iš lovos. Sesuo paskambino vyrui, jis per tris valandas atvažiavo iš Klaipėdos, aš gulėjau ant žemės, jis perlipo per mane ir net nepalaukė, kol atvažiuos greitoji, nors aš jau nei atsistoti, nei kalbėti nebegalėjau. Kai atvežė į ligoninę, man jau buvo haliucinacijos“, – laidoje kalbėjo ji.
