„Mano maža mašinytė susidūrė su pilnai pakrautu miškovežiu. Tikiu, kad turiu angelą sargą, nes po tokio susidūrimo, turbūt, nebūčiau turėjusi nei kalbėti, nei vaikščioti. Į įvykio vietą greitai atvažiavę Plungės rajono medikai buvo labai rūpestingi, jie mane pristatė į Klaipėdos universitetinę ligoninę. Man buvo labai greitai suteikta pagalba, įtvirtintas kaklas“, – laidoje pasakojo operos solistė.
Operacijos metu moteriai buvo gydytas per avariją lūžęs kaklo slankstelis. Specialistai sako, kad nuo tokių traumų apsisaugoti gali padėti tinkamai sureguliuotos automobilio sėdynių galvos atramos. Taip pat svarbu, kad būtų išsiskleidžiančios oro pagalvės.
Pasak gydytojo ortopedo-traumatologo, med. m. dr. Jono Regimanto Žitkausko, užsienyje nelaimių kelyje atveju galioja tokia tvarka: jeigu buvo smūgis, prieš išlaisvinant vairuotoją arba keleivius iš automobilio, yra uždedama kaklo imobilizacija, nes greitosios pagalbos daktarai nežino, kokio rimtumo yra trauma. Taip yra stengiamasi apsaugoti žmogų nuo nugaros smegenų pažeidimo.
„Pirmiausia yra dedamas įtvaras ir tik tada žmogus transportuojamas į ligoninę rimtesniems tyrimams. Įtvaras labai reikalingas žmonėms, kurie patyrė sunkesnes traumas. Kitą dieną, po traumos, patempti raumenys taip skauda, kad žmogus negali pakelti galvos nuo pagalvės. O tą pačią dieną pacientas galit jaustis puikiai. Visa tai dėka išsiskyrusio adrenalino“, – dalinosi med. m. dr. J. R. Žitkauskas.
G. Skinderytė-Kurnickienė džiaugėsi, jog kalbant apie medikus bei jos patirtą traumą, ji gavo patį geriausią gydymą. Moteriai buvo atlikta kokybiška operacija, o labiausiai širdyje išliko tai, jog ligoninėje, kaip pati Gražina sakė, jautėsi lyg šeimoje.
„Norėčiau padėkoti savo gydytojams A. Staškevičiui, skyriaus vedėjui D. Liutkui, slaugytojoms Loreta, Editai, Aniai – kiekvieną pasikvietusi jausdavausi tarsi pasikvietusi seserį. O tik atsibudusi po narkozės išgirdau: „Su gimtadieniu tave!“, – prisiminimais laidoje dalinosi G. Skinderytė-Kurnickienė.
Šiandien žinoma operos solistė sparčiai sveiksta ir po truputį grįžta į ankstesnį gyvenimo ritmą tiek šeimoje, tiek teatre. Moteris pasakojo ir apie naujausią savo pasiekimą – špagatą.
„Vieno pasirodymo metu šokdavau kankaną, būdavo labai smagu, bet pagalvojau, kad kažko trūksta. Kaip tik buvo pertrauka tarp spektaklių, pirmojo karantino metu, tuomet pagalvojau, kad reikia pabandyti padaryti špagatą. Rėmiausi vienos gimnastės mokomąja medžiaga, ji pasakė, kad iš tiesų nėra „medinių“ žmonių, yra tik laikas ir valia, per kiek tai gali padaryt. Man špagatą pavyko padaryti per 14 mėnesių“, – kalbėjo moteris.
G. Skinderskytė dalinosi kasdien dariusi tempimo pratimus ir po truputėlį siekusi savo tikslo. O sunkiausia tapo tada, kai iki žemės buvo likęs vos sprindis. Šį atstumą įveikti užtruko ilgiausiai, nes reikėjo įveikti sąnarių ir raumenų pasipriešinimą.
„Darydama tempimo pratimus pradėjau jausti sąnarių maudimą. Krūvis darant špagatą, kaip mano amžiuje, tikrai nemažas, tad norėjau pasirūpinti savo sąnarių sveikata. Nuėjus į vaistinę man pasiūlė maisto papildus Cemio Gemze, kuriuos sudaro I ir II tipo kolagenai, o tai labai gerai ir grožiui, ir lankstumui“, – pasakojo 45-erių operos solitės G. Skinderytė.
Pasak gydytojo ortopedo-traumatologo, med. m. dr. J. R. Žitkausko, autoavarijose itin dažnos galūnių ir kaklo traumos.
„Automobilinės traumos būna įvairios – su galūnių lūžiais, raiščių patempimais bei sumušimais. Kartais pastarieji skauda labiau negu lūžę kaulai. Tad priklausomai nuo situacijos rimtumo, atitinkamas būna ir gydymas. Dažniausiai galūnę bandoma įmobilizuoti“, – pasakojo medikas.
J. R. Žitkauskas atskleidė kokios traumos per autoįvykius yra dažaniausios.
„Viena iš dažnesnių žieminių traumų – kai priekyje esantis vairuotojas spėja sustoti, o važiuojantis gale, deja, ne. Tokiais atvejais nukenčia kaklas, smūgio metu galva pasislenka atgal ir lekia į priekį. Jeigu pagalvės neišskleidžia, nėra atramų, į kurias viršutinė kūno dalis galėtų atsiremti, o kūną laiko diržai, didžiausia apkrova tenka kaklo raumenims bei raiščiams“, – pasakojo gydytojas ortopedas-traumatologas.
Pasak J. Ž. Žitkausko, kiekvieną sąnarį mes galime išmankštinti, išmiklinti, kad jis pasiektų savo galimybių ribą, tačiau niekada negalime tos ribos viršyti. Labai svarbu deramai rūpintis sąnarių sveikata, papildyti mitybą kolageno gausiais maisto produktais.
Kolagenas – tai ląstelėms atsinaujinti būtinas baltymas, mūsų kūno raiščių ir kremzlių sudėtinė dalis, suteikianti audiniams formą, jėgą, stiprumą. Todėl pajutus pirmuosius sąnarių skausmus, rekomenduojama kolageno vartoti papildomai.
LSMU Farmacijos farmakognozijos katedros dėstytoja prof. Nijolė Savickienė atkreipė dėmesį, jog norint, kad organizmas kolageną gerai įsisavintų, jis turi būti grynos formos ir su vitaminu C.
„Vykstant natūraliems procesams, kada organizme yra sintetinamas kolagenas, jo gamybai yra reikalingas vitaminas C, kuris įsikomponuoja į kolageno sintezės procesus. Dėl šios priežasties, vartojant kolageną, dažnai rekomenduojamas ir vitaminas C“, – pasakojo prof. N. Savickienė.
Mokslininkai nustatė, kad nuo 25 metų amžiaus žmogaus organizme jau ima lėtėti kolageno gamybos procesas. O tai neišvengiamai susiję su sąnarių lankstumu.
„Su amžiumi sąnario lankstumas mažėja ir, jeigu mes norime, kad mūsų sąnariai ilgiau tarnautų, mes tą judesio amplitudę turime prižiūrėti. Pačio sąnario apkrauti nevertėtų. Kartais užtenka vienos traumos ir sąnarys traumuotoje vietoje apkalkėja, kaip žmonės sako, formuojasi druskos, kurias medikai vadina „ostiofitais“. Ta sukaulėjusi raiščio kapsulės dalis pradeda riboti judesį“, – dalinosi med. m. dr. J. R. Žitkauskas.
Daktaras pabrėžė, kad sąnarius turime saugoti tik nuo didelio krūvio, bet ne nuo judesio. Žmogaus judėjimo aparatas yra sudėtingas ir gerai suderintas mechanizmas, kurio sveikata neatsiejama nuo visavertės mitybos, taisyklingo judėjimo ir kasdieninės mankštos.
