Egidijus Sipavičius atskleidė, kaip puoselėja sveikatą: maudynės lediniame vandenyje, sotūs pusryčiai ir sanatorinis poilsis

2021 m. gruodžio 31 d. 10:41
Žiema yra laikas, kai kiekvieno žmogaus imuninė sistema patiria ypatingą riziką. Esant permainingiems orams, labiau puola peršalimo ligos, virusai, o ką ir kalbėti apie pasaulį aptemdžiusią COVID-19 infekciją. Laidoje „Sveikas rytojus“ apie tai kalbėjo ir Lietuvos estrados dainininkas Egidijus Sipavičius, kuriam kiekviena žiema reiškia itin išaugusį darbo krūvį bei padidėjusias rizikas sveikatai.
Daugiau nuotraukų (6)
„Šventiniu laikotarpiu vyksta daug koncertų, renginių, tenka daug važinėti, tad neišvengiamai jaučiu nuovargį. Tai žinodamas, artėjant gruodžiui, dažniausiai ruošiuosi iš anksto“, – apie įtemptą švenčių laikotarpį pasakojo E. Sipavičius.
Garsus Lietuvos dainininkas dalinosi, kad pats sezono pikas jam – Naujieji metai, kai atlikėjas sukaupia visas jėgas ir iš širdies dainuoja bei švenčia kartu su klausytojais. Šiais metais Naujuosius E. Sipavičius pasitiks „Eglės sanatorijoje“ Birštone, kur vėliau, po švenčių ir pailsės.
Vyras pasakojo, kad žiemą visada ima labiau rūpintis savo sveikata ir įvairiais būdais stiprina imunitetą.
„Žiemą dažnai pasidarau vandens su tarkuotu imbieru ir citrinos sultimis. Išgėrus tokią vitaminų ir energijos dozę, gaunama daug energijos. Taip pat sportuoju, maudausi prūde, nesvarbu, ar vanduo užšalęs, ar ne. Šiek tiek atsargiau į tai žvelgiu koncertinio turo metu, nes menkiausias peršalimas gali pasibaigti bėdomis su balsu“, – kalbėjo E. Sipavičius.
Pasak dainininko, jaustis žvaliam ir darbingam padeda per ilgus metus išugdyti įpročiai, vienas tokių – sotūs pusryčiai.
„Pusryčių metu geriu kavą, kuri padeda prabusti, taip pat, mano pusryčiai turi būti sotūs ir maistingi. Pasikrovus jėgų, prasideda darbai, lakstymai“, – pasakojo žinomas vyras.
Žiemai įpusėjus ir pasibaigus itin aktyviam koncertiniam sezonui, Egidijus Sipavičius poilsiui renkasi ir aktyvią veiklą, ir sanatorinį poilsį.
„Pats geriausias poilsis man – slidinėjimas kalnuose. Taip pat susigalvojame visokių veiklų namuose ar sodyboje, pavyzdžiui, čiuožinėjame pačiūžomis. Labai mėgstu pirtį, tad bent kartą per savaitę stengiuosi į ja nueiti. Tai labai gerai grūdina organizmą, sužadina įmuninę sistemą“, – dalinosi žinomas dainininkas.
E. Sipavičius laidoje pasakojo, kad propaguoja ir sanatorinį poilsį, labai mėgsta įvairias procedūras. Pasak žinomo vyro, tai puikis būdas atsipalaiduoti ir palepinti save.
„Tai savęs lepinimas: guli, nieko nedarai, vanduo cirkuliuoja, fantastika“, – kalbėjo vyras.
Laidoje fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojas Arvydas Balčius dalinosi, kad stiprinti sveikatos galias reikia bet kuriuo metų laiku, ypač – žiemą. Bet prieš tai svarbu suprasti, kaip šiam tikslui gali pasitarnauti pati gamta.
„Mūsų kūnas yra pripratęs reaguoti į aplinkos dirgiklius, atsakyti į juos. Kūnas reaguoja ir greičiau prisitaiko, kai išvykstame ilsėtis, daugiau laiko leidžiame gryname ore. Išėjus į lauką, mus veikia daugybė faktorių. Įvardinčiau daugiau kaip 30, bet, turbūt, patys pagrindiniai yra šie: oro temperatūra, drėgmė, vėjas, šviesa. Toje pačioje šviesoje yra infraraudonoji ir dienos matoma šviesa bei ultravioletinė spinduliuotė. Lygiai taip pat iš aplinkinių augalų skleidžiamos įvairios medžiagos, jonizuojanti radiacija, kuri mus pasiekia iš kosmoso“, – pasakojo gydytojas Arvydas Balčius.
Kitas labai svarbus gamtinis veiksnys yra vadinamas balneoterapija. Tai yra lotyniškas terminas, reiškiantis gydymą mineraliniu vandeniu.
„Mineralinis vanduo savo sudėtimi, mineralais, esančiais vandenyje, veikia mūsų organizmą. Mes jį galime panaudoti labai įvairiais būdais. Vienas iš jų – mineralinio vandens gėrimas, kuris, atsižvelgiant į tai, kaip mes jį geriame, dirgindamas arba ramindamas, sukelia tam tikrus atsakus mūsų organizme“, – kalbėjo gydytojas.
Taip pat A. Balčius išskyrė ir mineralinio vandens vonių naudą organizmui bei pasakojo, kad jos gali būti labai įvairios. Vonioms galima naudoti dujas, eterinius aliejus, vaistinius augalus, kuriuos skirdamas, gydytojas tikisi atsako, kuris būtų naudingas pacientui.
„Purvo vonios taip pat yra dirginantis gydymas. Purvai yra gaunami iš natūralių telkinių, atvežami, perdirbami, šildomi. Yra panaudojama pagrindinė purvo savybė – purvas sukaupia daug šilumos ir labai lėtai ją atiduoda“, – pasakojo A. Balčius.
Pasak ilgamečio gydytojo, tokiu būdu suaktyvinama žmogaus kraujotaka. Labai svarbu, kad kraujotaka suaktyvėtų ir pažeistose organizmo vietose, tada jos geriau aprūpinamos maisto medžiagomis, iš organizmo greičiau ima šalintis uždegimus sukeliančios medžiagos. Taip yra skatinami gijimo procesai.
„Visų procedūrų esmė – dirginantis poveikis. Iš pradžių informacija siunčiama į smegenų žievę, aktyvuojasi smegenų veikla, įsijungia jaudinimo procesai, o po kelių procedūrų įsijungia vadinamieji raminamieji procesai. Jiems pradėjus veikti, prasideda sveikimas, atsistatymas“, – dalinosi gydytojas.
„Jei liga ir nėra diagnozuota, minimalūs pokyčiai organizme vis tiek vyksta ląstelių, subląsteliniame lygyje. Tuos procesus stabdant, organizmui duodamas savotiškas dirginimas, iššūkis, tuomet organizmas įjungia visas savo kompensacines arba prisitaikomąsias savybes. Taip mes jį savotiškai grūdiname, sveikatiname bei atstatome“, – kalbėjo gydytojas.
Ne mažesnę reikšmę žmogaus sveikatai turi ir mityba, todėl svarbu, kad maistas būtų subalansuotas, jo nebūtų per daug. Labai svarbu ir psichologinė būklė, todėl atvykus į sanatoriją, pasak gydytojo, visada prašoma rūpesčius palikti namuose ir mėgautis buvimu čia ir dabar.
„Mūsų pagrindinis tikslas, kad žmogus persijungtų iš darymo į buvimo rėžimą. Kad pasiklausytų savo kūno, ką jaučia, ką mato, ką girdi. Susimąstytų, ką valgo, kokius skonius jaučia. Buvimo rėžime mes būname miegodami, tada atsistato visos mūsų organizmo sistemos. Tad ir mūsų prašymas būna, kad žmonės, atvykę į sanatoriją, pasistengtų įjungti tą vadinamą buvimo rėžimą. Mus veikia gausybė faktorių, tai mus treniruoja ir skatina organizmą sveikti“, – pasakojo A. Balčius.
 
Egidijus Sipavičius^InstantSveikata
Rodyti daugiau žymių

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.