Šį ketvirtadienio vakarą LNK televizijos laidoje „Valanda su Rūta” ragins važiuoti į neatrastą Gardiną Baltarusijoje. Čia apsilankiusios laidos žurnalistės liko nustebintos neįtikėtinai žemų vaistų kainų. Kol pensininkai Lietuvoje už paskutinius centus perka vaistus, gudresnieji lekia į Gardiną, kur vaistai kainuoja net iki keliolikos kartų pigiau. Lapelis lietuvių taip pamėgto validolio kainuoja apie 0,17 Eur, citramono – 0,55 Eur, 10 tablečių apsirino – 0,17 Eur, 20 tablečių paracetamolio – 0,58 Eur, 50 tablečių angliuko – 0,6 Eur.
Iki Gardino nuo Vilniaus – viso labo 160 km. Jeigu ne ilgas laukimas pasienyje, kelionė autobusu truktų tik apie dvi valandas, tačiau dar tiek pat ar net daugiau tenka pralaukti Baltarusijos pasienio poste. Neseniai lietuviams, norintiems aplankyti Gardiną ir jo apylinkes, atsivėrė bevizio režimo galimybė. Turistai čia aplanko vietos įžymybes: kadaise Vytauto Didžiojo valdytą pilį, seniausią mieste veikiančią, dar Kijevo Rusios kunigaikščių laikus menančią stačiatikių Šv.Boriso ir Glebo cerkvę, Šv.Pranciškaus Ksavero Gardino katedrą ir įspūdingus Augustavo vandens kanalus.
Daugelyje lankomų objektų turistus pasitinka lietuviški užrašai ir lietuviškai besisveikinantys prekeiviai. Ponia Natalija prekiauja sidabro dirbiniais ir be jokio akcento beria lietuviškus pasisveikinimus. „Čia turistų iš Lietuvos labai daug, ypač savaitgaliais atvažiuoja, nemažai perka, mėgsta sidabrinius kryželius”, – pasakoja prekeivė.
Šalia Vytauto Didžiojo pastatytos pilies prekiauja šiek tiek lietuviškai kalbantis kalvis. Jis tikina, kad patys turtingiausi ir išlaidžiausi žmonės atvažiuoja iš Vilniaus.
Labiausiai nustebina gastronomo pardavėja, kuri, nors ir nekalba lietuviškai, iškart atpažįsta lietuvius. „Jie perka alkoholio, labai populiari tarp lietuvių trauktinė su ženšeniais, ji kelia potenciją. Lietuviai sako, kad jiems čia pigu, todėl alkoholio veža tiek, kiek leidžiama. Rodos, 16 litrų alaus ir dar keletą litrų stipriųjų gėrimų”, – pasakojo pardavėja.
Ketvirtadienio vakarą laidoje „Valanda su Rūta” tradiciškai bus kalbama apie tai, kodėl lietuviai nepatenkinti gyvenimu savo šalyje, kodėl jie emigruoja, kodėl kelia kaimyninių valstybių biudžetą.
Laidoje dalyvavusi Tarptautinės migracijos organizacijos biuro vadovė Lietuvoje Audra Sipavičienė sakė, kad emigracijos srautams įtakos nebeturi šalies ekonominiai rodikliai, žmonės nepajunta, kad padidėjo atlyginimas, kad padidėjo BVP ar mažėja nedarbas. „Lietuvoje jie jaučiasi nesaugūs, todėl ir išvažiuoja”, – liūdną tiesą rėžė migracijos ekspertė.
