Tiesa, iki šiol šiame kontekste buvo diskutuota ne tik apie ją, bet ir apie kitus socialdemokratus – pavyzdžiui, parlamentarę Orintą Leiputę ar buvusį švietimo ministrą Remigijų Motuzą. Visgi dabar linksniuojama būtent R.Popovienės pavardė.
Pati švietimo bendruomenė galimą kandidatūrą į Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) vadovus vertina skirtingai – vieni R.Popovienę apibūdina kaip rimtą ir kompetentingą politikę, visgi kitiems šią pavardę teko ir pasigūglinti.
Kelių dalykų pasigedo
Iki šiol R.Popovienė užėmė Kauno rajono vicemerės pareigas, o nuo 2012 m. iki 2020 m. buvo Seimo narė – į parlamentą ji grįžo po vienos kadencijos pertraukos.
Politikė socialdemokratų interneto svetainėje pristatoma kaip muzikos mokytoja-choro dirigentė, o jos pagrindinės veiklos sritys – socialinės, švietimo, jaunimo politikos formavimas.
Nurodoma, kad R.Popovienė inicijavo įstatymo projektus klausos negalią turinčių asmenų informacijos prieinamumo didinimui, taip pat inicijavo Kauno rajono tėvų klubą „Aug(in)ti gera“, kurio tikslas – burti žmones, kuriems svarbi vaikų ir jaunimo sveikata.
Istorijos ir filosofijos mokytojas Algis Bitautas teigė aktyviai besidomintis politika, tačiau šią pavardę jam teko panagrinėti plačiau – mat tiek jam, tiek kolegoms R.Popovienė švietimo lauke nebuvo girdėta.
„Tenka gūglinti tam, kad sužinotum informaciją. Žmonės, kurie domisi politika, daugmaž visus Seimo narius žino, ir aš net nustebau sužinojęs, kad anksčiau ji dvi kadencijas dirbo Seime.
Ir čia ne tik man taip pasirodė, bet ir su kolegomis pasikalbėjus – jeigu kandidatūra jau priverčia domėtis ir ieškoti informacijos, vadinasi, mes jos, kaip asmens, dirbančio švietimo lauke, nelabai žinome“, – svarstė A.Bitautas.
Mokytojas pasigenda ir pačios R.Popovienės idėjų, publikacijų švietimo temomis – viešojoje erdvėje, anot A.Bitauto, jų praktiškai nėra.
„Tai kelia labai daug klausimų ir dvejonių, ar iš tiesų žmogus gaudosi ir orientuojasi, kas šiuo metu vyksta bendrajame ugdyme, aukštajame moksle, kas vyksta sporte. Net ir su tuo pačiu sportu nėra susijusių publikacijų.
Kadangi tai yra ypatingai jautrus postas, reikia visapusiško ir šiuolaikiško žmogaus. O jos aktyvumo nematyti, taip pat ir socialiniuose tinkluose bediskutuojančios ar besidalinčios savo įžvalgomis apie švietimą.
Kaip ji mato situaciją, kaip ji norėtų kažką keisti ar nekeisti – trūksta jos išvadų, kaip ji susidorotų su dabar iškylančiomis ir esančiomis problemomis, kurių yra be galo daug, kaip ji regi situaciją – labai daug pagrįstų klausimų švietimiečiams kyla“, – akcentavo A.Bitautas.
Istorikui ir istorijos mokytojui taip pat smalsu, kodėl į tokias pareigas socialdemokratai nedeleguoja jaunų ir progresyvių kandidatų, kurie į švietimo politiką galėtų įnešti daugiau šviežumo ir idėjų.
„Domiuosi ir bendrauju su socialdemokratų jaunimu, tai jau ir mokslų daktarai, apsigynę, ir labai nustebau, kad ta senoji nomenklatūrinė karta, tokie partiniai, visiems parankūs, užima tas vietas arba jų pavardės minimos. (...)
Greičiausiai parenkamos statistinės partinės asmenybės, kurios neturi iš savęs kažko naujo pasiūlyti, ir turbūt tiesiog vykdys tas partines zadanijas. Labai keista, kodėl tam jaunimui taip neduoda pasireikšti“, – svarstė A.Bitautas.
Paprašytas įvardyti svarbiausius darbus ir problemas, kurių pirmiausia turėtų imtis naujoji ŠMSM vadovybė, mokytojas išskyrė bendrajame ugdyme jau įsisenėti spėjusias spragas.
„Pirmiausia – stabilizuoti padėtį su bendrojo ugdymo programomis ir tai, ką Nacionalinė švietimo agentūra privėlė su egzaminais – kad nesikartotų liapsusai, kurie buvo šį pavasarį.
Kaip suprantu, darbuojasi ir derasi naujas direktorius, kalbasi su įvairiomis asociacijomis, tai norėtųsi aiškesnio plano, kokie bus žingsniai iki 2028 metų, kalbant apie tai, kaip atrodys programos.
Dabar lyg ir kažką kosmetiškai pareguliuos, kažką nuims, kažką kažkur nutrins, gal dalis mokytojų laikinai bus patenkinti, dalis bus nepatenkinti, bet norėtųsi aiškaus plano, kaip bus darbuojamasi su programomis, vadovėliais, egzaminais, atsiskaitymais.
Proceso eigoje jau kažką keisti yra visiška nesąmonė – aš tokį palyginimą duodu, kad čia kaip išbėgti į aikštelę, du kėlinius pažaisti pagal vienas taisykles, o po ilgosios pertraukos sakytų: ne, mes pakeitėm, tai poros temų atsisakėm. Taip niekas nedaro. Tai svarbu stabilizuoti tą padėtį, kur ji yra jautriausia“, – aiškino A.Bitautas.
Ne mažiau svarbu, pasak mokytojo, ilgalaikėje perspektyvoje galvoti, iš kur paimsime mokytojų ir švietimo pagalbos specialistų.
„Vasarą vėl bus tas pats – direktoriai vaikščios su marškinėliais ir ieškos mokytojų. Kažko kardinaliai ir radikaliai keisti turbūt nebereikėtų, bet tiesiog reikės turėti aiškų veiksmų planą, kaip bus dorojamasi su dabar esančiomis problemomis“, – kalbėjo A.Bitautas.
Tiesa, aiškesnių žinučių apie konkrečius švietimo problemų sprendimus mokytojas rinkiminės kampanijos metu pasigedo ir iš pačių socialdemokratų.
„Jie kalbėjo, kad skirs 50 milijonų popamokinei veiklai, neaišku kam ir kokiu pagrindu. Toliau jie maitins visus pradinukus nemokamai, kažkokios kalbos buvo iš Gintauto Palucko, kad jie suvienodins privatininkus su valstybininkais ir visi bus lygūs. Kai tu tas pavienes žinutes rankioji, norisi aiškesnio ištransliavimo, kaip jie regi tą švietimą ir ką jie siūlo, kaip tai atsilieps.
Nes dabar aš manau, kad privatus ugdymas turbūt kaip tik veža ir gelbsti, nėra jis kažkoks kenkėjas – juo labiau, kad tie, kurie leidžia vaikus į privatų ugdymą, irgi yra mokesčių mokėtojai.
Tai nemanau, kad čia reikėtų supriešinti ir paversti tai blogiu, kad dabar mes tuos privatininkus paimsim. Manau, čia populizmas, o ne rimti ir strateginiai švietimo tikslai“, – vertino A.Bitautas.
J.Augutis: retas žmogus padengtų visą spektrą
O štai Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) rektorius, profesorius Juozas Augutis tikino R.Popovienę pažįstantis ir jos kompetencija neabejojantis.
„Girdėta, kadangi esame kauniečiai, o mūsų universitetas dar ir turi vietą, visą miestelį Kauno rajone. Nėra labai daug tekę kartu dirbti, bet žinau, kad ji labai išlaikyta, rimta, kompetentinga“, – apibūdino J.Augutis.
Todėl, svarstė VDU rektorius, jei ši kandidatūra būtų patvirtinta, ji tikrai būtų tinkama.
„Kas liečia bendrojo lavinimo sritį, tikrai viena iš kompetentingiausių politikių. Aišku, yra ir daugiau socialdemokratų, ir nebūtinai Seimo narių tarpe, su patirtimi, bet vis tiek čia toks dalykas, kad labai jau retas žmogus galėtų padengti visą švietimo spektrą.
Iššifruokime ir pavadinimą – Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Kad viename asmenyje būtų visos labai aukšto lygio kompetencijos, sunkoka rasti, tai užtenka turbūt, kad bent jau vieną dalį geriau žinotų, o dabar svarbiausia Lietuvai yra problemos ugdyme, bendrajame lavinime“, – kalbėjo J.Augutis.
Pasak profesoriaus, pasitelkus viceministrus tam tikras problemas aukštajame moksle galima išspręsti gana kokybiškai – gal sudėtingesnis tik kolegijų sektorius.
„Ten truputį reikalai susivėlę“, – nurodė J.Augutis.
Jo teigimu, apskritai Lietuvos universitetų lygis yra neblogas, tačiau finansavimas mokslui yra per mažas ir atsilieka nuo ES vidurkio. Nerimą jam kelia ir imigracijos klausimai švietime.
„Mes visiškai nedirbame taip, kaip dirba Lenkija, Čekija su tais talentais, kurie pasiliktų baigę aukštąsias mokyklas pas mus darbo rinkoje, nes mes nei kiek neinvestuojame į tai.
Mes prisikviečiame užsieniečių, bet jie neina į mokamas studijas – jie savo šalyse ima kreditus ir pabaigę studijas vėl grįžta į namus, nes niekaip nesusisaisto su mumis. Tai čia yra didžiulis klausimas dėl aukštojo mokslo.
Mano supratimu, reikėtų investuoti į tai, kaip Didžiojoje Britanijoje, sakykime, suteikiami kažkokie kreditai su sąlyga, kad po studijų baigimo žmogus pasiliks dirbti Lietuvoje“, – svarstė VDU rektorius.
Svarbiausia – tęstinumas
Lietuvos švietimo ir mokslo profesinės sąjungos (LŠMPS) vadovas Egidijus Milešinas tikino per rinkiminį laikotarpį girdėjęs bent kelias pavardes, kas galėtų tapti naujuoju švietimo ministru ar ministre, bet paskutinioji taip pat buvo R.Popovienės.
Visgi, kaip pabrėžė pedagogas, svarbiausia šiuo atveju kalbėti ne apie asmenį, o apie bendrą naujos ŠMSM vadovybės darbą.
„Esu girdėjęs tik tiek, kad ji buvo Seimo narė. Susidurti asmeniškai ar bendradarbiauti tikrai nėra tekę, o tas vertinimas, aš galiu pasakyti, kad tikrai niekaip nevertinu kandidatūros kaip žmogaus.
Reikėtų žiūrėti į tai, kokią atsives komandą, nes tai yra labai svarbu. Ir dabar, šią kadenciją, nors keitėsi ne vienas švietimo ministras, tikrai visi jie turėjo stiprią komandą – viceministrus. Tai vienas dalykas“, – aiškino E.Milešinas.
Antras svarbus dalykas, pasak LŠMPS vadovo – aiškus darbų tęstinumas.
„Tai, ką mes esame sutarę su benueinančia Vyriausybe šakos kolektyvinėje sutartyje.
Ten yra fiksuota, kur mes judame toliau, tai visi šitie dalykai jei toliau bus daromi, viskas bus puiku“, – patikino E.Milešinas.
