Bent kelias dienas Lietuvoje moteris privalės praleisti kiekvieną mėnesį — kad nufilmuotų keletą laidų “Beatos virtuvė”, kurias nuo rudens rodys TV3.
Prieš devynerius metus sublizgėjusi LNK žaidime “Maximanija”, vėliau su Vyteniu Pauliukaičiu vedusi LTV laidą “Reikia pakalbėti”, Beata neria į kulinarijos laidos virtuvę. Po kelerių metų pertraukos ekrane pasirodysianti londonietė prisipažįsta jaučianti ir džiaugsmą, ir baimę.
Idėją brandino seniai
“Kulinarijos laidos norėjau jau seniai. Nors buvau pakviesta vesti “Reikia pakalbėti”, iš tiesų norėjau LTV kurti laidą apie maisto ruošimą. Bet prodiuserė pasiūlė kitą variantą”, — prisėdusi kavos ramiame knygyne Vilniaus centre šyptelėjo Beata.
Šįsyk tik porai dienų į Lietuvą grįžusią moterį iškart užgriuvo interviu prašymai ir reikalai. Nors jos kurį laiką nebuvo ekrane, lietuviai Beatos neužmiršo. Viena priežasčių — jau dvi populiarumo sulaukusios kulinarijos knygos. O šiuo metu brandinamos mintys ir trečiajai.
Būtent jos televizijos prodiuserius ir sugundė paskambinti Beatai ir pasiūlyti virtuvės išmonę perkelti į ekraną.
“Labai jaudinuosi. Tokio formato laidoje man dar neteko dirbti. Ekrane būsiu pagrindinė veikėja, svečių vaidmuo bus tik epizodinis.
Neseniai Londone baigiau kulinarijos mokslus, ten buvo ir paskaitų apie maisto žurnalistiką. Dėstytojai sakė, kad tai — labai sunku. Prieš kameras gaminti ir dar įdomiai pasakoti — didžiulis iššūkis. Nesu įsitikinusi, kad man gerai seksis, todėl pradžioje planuojame tik keliolika laidų”, — atviravo Beata.
Ieškojo, kuo užsiimti
Kai vakarais ji ruošiasi miegoti, ant stalelio prie lovos laukia mažiausiai penkios knygos ir trys žurnalai. Visi ta pačia tema — apie maisto ruošimą.
“Man tai — jau rimta priklausomybė. Ypač per pastarąjį pusmetį tų knygų prisipirkau daug”, — juokėsi Beata.
Kad linksma šnekutė, TV ekrane dalijusi prizus ir kalbinusi pašnekovus įvairiausiomis temomis, taps kulinarijos knygų rašytoja, buvo netikėta daug kam. Tik ne jai pačiai.
Kai susipažino su būsimu savo vyru britu Tomu ir pradėjo dažnai keliauti į Londoną, Beata ėmė rimčiau mąstyti, kuo galėtų užsiimti gyvendama Didžiojoje Britanijoje.
“Kaip ten leisdavau laiką? Su drauge ir Tomu vaikščiodavome į barus, restoranus. Pradėjo kirbėti mintis, kad Anglijoje TV žurnaliste tikrai nedirbsiu — nejuokaukime, BBC manęs nelaukia”, — pasakojo Beata.
Lietuvoje, anot jos, tuo metu restoranai dvelkė nykuma — lietuvių, kinų virtuvės patiekalai ir picos. O Londone nuo kvapų, skonio ir skirtingų patiekalų buvo galima apsvaigti.
“Pradėjau užsirašinėti receptus. Pamaniau, kad man visai patinka ruošti maistą. Gal galėčiau tapti kulinare? Su Tomu nuvykome į trijų dienų maisto ruošimo kursus. Nuo to viskas ir prasidėjo”, — pasakojo Beata.
Startas — internete
Kitas žingsnis buvo tinklaraštis, kuriame savo eksperimentus virtuvėje aprašydavusi Beata iš pradžių apie tai prasitarė tik artimiausiems žmonėms, o jo atsiradimą internete metus vis atidėliojo.
Vis dėlto susidomėjimas didėjo ir po kiek laiko moteris sulaukė skambučio iš Lietuvos — pasiūlymo rašyti knygą.
“Rašyti apie maistą, sakoma, yra sunku. Atrodo, juk ne kvantinė fizika, bet vis tiek, kai reikia viską sudėlioti, užduotis atrodo sudėtinga. Šiuo atveju man nereikėjo kankintis. Užsidegiau ir viskas tarsi liejosi iš vidaus”, — džiaugėsi Beata.
Rezultatas — aukštos vietos perkamiausių knygų sąrašuose ir televizijos susidomėjimas.
Galvojo apie tautiečius
Kulinarijos knygas dabar rašo visi, kas tik netingi. Kodėl skaitytojai pamėgo būtent Beatos knygą?
“Gal todėl, kad norėjau parašyti tokią knygą, kuri būtų artima skaitytojams. Geriau tegul ten būna 100 receptų, iš kurių 10 tikrai yra nesudėtingų ir lengvai paruošiamų patiekalų, o ne tūkstantis, iš kurių nė vienu nepasinaudosi.
Rašydama galvojau apie Lietuvos skaitytojus, apie produktus, kurie čia populiarūs. Kmynai, krapai, burokėliai — nuo to lietuviai niekur nepabėgs, ir nereikia bėgti, mėgti šiuos produktus mums įgimta. Jų į figas tikrai neiškeisime.
Dėl to knygoje ir nėra pasiflorų torto — Lietuvoje galima šių vaisių nusipirkti, bet kiek žmonių galėtų sau tai leisti?” — gūžtelėjo pečiais pašnekovė.
Maistą užsako į namus
Paskaičius Beatos knygas nesunku susidaryti įspūdį, kad jos patalynės komplektas išpieštas keptuvėmis, o į virtuvę moteris veržte veržiasi ir joje nepabuvusi porą dienų suserga depresija.
“Ne visai taip. Aš daug gaminau, ypač pastaruosius pusę metų, kai lankiau kulinarijos mokyklą Londone. Juk reikėjo gauti kulinarijos meno diplomą.
Maistą man visada patiko ruošti, augau Kėdainiuose, namuose, kur visada būdavo šviežiai išaugintų agurkų, pomidorų. Nebuvau miesto vaikas. Tėvas mokėjo paršelį sūdyti ir išrūkyti.
Bet juk virtuvėje ištisai nesėdėsi. Reikia ir vaikams, ir sau laiko skirti”, — juokėsi ketverių su puse metų dukters Izabelės ir trejų metų sūnaus Jurgio mama.
Kai Beata grįžta į Lietuvą, sesuo ją įspėja, kad į parduotuves eitų tik kartu su ja.
“Sako, kad man galima čia vaikščioti tik kaip muziejuje, kitaip visko labai daug prisipirkčiau. Lietuvos parduotuvėse — didžiulis maisto pasirinkimas. Tuo tikrai negalima skųstis”, — pastebėjo moteris.
Londone visi maisto produktai Nicholsonams pristatomi tiesiai į namus — šeima juos užsako internetu.
“Trūksta laiko apsipirkti. Turime du mažus vaikus, nėra kada lakstyti po parduotuves, o savaitgaliais sugaišti tam pusdienio irgi nesinori”, — sakė Beata.
Galėtų gyventi ir Lietuvoje
Žinią, kad žmona atnaujina TV laidų vedėjos karjerą, nekilnojamojo turto verslu užsiimantis sutuoktinis sutiko atsargiai.
“Stengiuosi kuo dažniau lankytis Lietuvoje. Man patinka ir pats keliavimo procesas — oro uostuose daug perskaitau, užsirašau minčių, tą laiką galiu skirti tik sau.
Vyrui tik nepatinka, kai su vaikais noriu į Lietuvą išvykti porai savaičių — Tomas labai pasiilgsta Izabelės ir Jurgio.
Bet visą šį rugpjūtį su vaikais galėsiu praleisti Lietuvoje. Tomas susiplanavo atostogas be manęs. Motociklu važiuos per Himalajus”, — šyptelėjo Beata.
Ar ji būtų sutikusi grįžti į televiziją, jei pasiūlymas nebūtų susijęs su kulinarija? Beata sako, kad būtų gerai pagalvojusi.
“Šokių projekte tikrai nedalyvaučiau — nors buvo kvietimas. Vis dėlto televizija labai įtraukia. Jei vėliau atsirastų pasiūlymas, dėl kurio didžiąją dalį laiko tektų praleisti Lietuvoje, aš jį svarstyčiau, tikrai iškart nesakyčiau “ne”.
Kaip ir nesu pasakiusi, kad su šeima niekada nepersikraustyčiau į Lietuvą. Tačiau reikėtų viską apgalvoti. Nežinau, ar galiu prisiimti tokią atsakomybę — už vyro vidinę būseną ir perspektyvas. Lietuvoje juk jam būtų kur kas sunkiau”, — svarstė Beata.
Apie restoraną dar nesvajoja
Išpopuliarinus savo knygas, pradėjus vesti TV laidą, kitas logiškas žingsnis būtų nuosavas restoranas. Jauna moteris kol kas apie tai nedrįsta nė svajoti. Ir ne dėl to, kad bijotų rizikingos investicijos.
“Mano didžiausia problema — turiu labai daug minčių ir norų, bet labai mažai laiko”, — prisipažino B.Nicholson.
Pasinaudoti savo vardu, dalyvauti restorano pristatymo vakarėlyje, o vėliau jį palikti likimo valiai jai atrodytų neteisinga. Lankydamasi geruose restoranuose Londone Beata įsitikino, kad didelę dalį sėkmės lemia savininkų aistra ir atsidavimas darbui.
“Tai sunkus darbas. Nesu iš tų žmonių, kurie restoraną atidaro tik dėl pinigų ar tuštybės. Reikia išmanyti tą sferą.
Jei kada atidarysiu restoraną, imsiuosi to rimtai. Jau turiu viziją, tai nebūtų brangių patiekalų vieta, nesivaikyčiau “Michelin” žvaigždučių.
Tačiau būtinai pasamdyčiau labai gerą konsultantą iš užsienio ir patį geriausią aptarnavimo specialistą, kokį galėčiau rasti. Lietuvoje netrūksta vietų, kuriose galima gardžiai pavalgyti, bet dažnai viską gadina aptarnavimas”, — dėstė Beata.
Neseniai baigtas kulinarijos studijas moteris laiko svarbia investicija į savo ateitį. Kiek kainavo pusmetį trukęs mokslas, ji nenori sakyti, bet žvilgsnis į mokyklos interneto svetainę išduoda — kone 50 tūkstančių litų.
“Dabar turiu diplomą. Teoriškai su juo jau galėčiau eiti į restoraną ir įsidarbinti kokia pameistre, galėčiau skusti bulves ar skabyti bazilikų lapelius.
Iš tiesų dabar jaučiuosi labiau pasitikinti savimi. Gavau tvirtą pamatą po kojomis”, — prisipažino Beata.
