Vos prasidėjus pokalbiui, jaunasis verslininkas į rankas paima greta kompiuterio stovėjusią nuotrauką. Pastarojoje įamžinta vyro šeima.
„Mano pagrindinis užsiėmimas yra mano žmona ir mano vaikas. Aš, visų pirma, esu vyras ir tėvas. Man tai yra svarbiausia. O visa kita – antraeiliai dalykai“, – žiūrėdamas į nuotrauką tarė Andrius.
Rumšiškėse gyvenantis videografas pasakoja turintis nemažai papildomų užsiėmimų – kai nedirba, jis tarnauja Krašto apsaugos savanorių pajėgose, taip pat yra policijos rėmėjas ir aktyvus katalikų bendruomenės narys.
„Esu ketvirtas vaikas penkių vaikų šeimoje. Kaip įsivaizduojat, pirmas gauna daug dėmesio, antras – dar normaliai, trečią kartais prisimena, o ketvirtas turi užaugti pats. Taip ir augau – visur manęs buvo daug, viskuo užsiimu, viskas įdomu“, – save pristatė Andrius.
Susidomėjo dar mokyklos suole
Pagrindinį amatą videografas atrado būdamas 16-olikos, todėl neslepia, kad padirbėti tekdavo ir pamokų metu. „Bet mokytojai nepykdavo“, – pridūrė jis.
Iki praėjusių metų dirbęs pagal individualią veiklą, rugsėjį vyras įsteigė mažąją bendriją „Jakelio media“. Nors Andriaus darbo kabinetas yra kiek daugiau nei už 20 kilometrų nuo namų – Kaišiadoriuose – čia jis ilgai neužsibūna.
„Dirbu po visą Lietuvą. Rytoj vyksiu į Lazdijus, vakar buvau Vilniuje, prieš tai – Klaipėdoje ir Palangoje. Aš labai norėčiau, kad Kaišiadoriuose būtų tiek renginių, kad būtų galima čia dirbti, nes tai yra neatrastas ir puikus regionas“, – lūkesčiais pasidalijo verslininkas.
Videografas pasakoja, kad asmeninėse šventėse jis – retas svečias. Nors yra tekę filmuoti vestuves, dažniau paslaugas teikia verslams, dirba su universitetais, transliuoja konferencijas.
„Aš esu katalikas, mano šeima yra katalikiška, todėl dalyvaudavau krikščioniškuose renginiuose, kurių įrašų nelikdavo. Būdavo labai įdomios paskaitos, šlovinimai, giesmės, koncertai, bet krikščioniškame pasaulyje yra taip – buvo, pražuvo, pamiršai ir judi toliau. Kadangi man labai knietėjo tai užfiksuoti, pradėjau filmuoti ir krikščioniškus renginius“, – apie savo veiklą kalbėjo Andrius.
Manė, kad tai – tinginio darbas
Vyras atviras – pradėjus užsiimti šia veikla, būta atvejų, kai filmuoti renginius jis važiuodavo dar gerai nežinodamas, kaip įgyvendinti tam tikrus techninius sprendimus. Į pasirinktą profesiją jis žiūrėjo paprastai:
„Aš tuomet galvojau, kad operatoriaus darbas atrodo taip: pasiimi kamerą, nukreipi į dešinę, nukreipi į kairę ir pasiimi pinigus – tinginio darbas.“
Ilgą laiką Andrius neturėjo savos įrangos, todėl naudodavosi skolinta. Ilgainiui pavyko įsigyti reikalingas kameras, laidus ir kitą techniką, tad dabar videografas dirba su savo įranga.
„Beje, brangią specialybę išsirinkau“, – pridūrė verslininkas.
Vis dėlto filmavimui skirta įranga kartą neprasprūdo ir pro ilgapirščių akiratį. Andrius pasakoja, jog per neapdairumą visą šį turtą sykį per naktį paliko automobilyje. Išaušus rytui, vyro laukė nemaloni staigmena.
„Ateinu, žiūriu – išdaužtas langas. Pamiršęs, kad ten buvo visa įranga, pagalvojau, jog tikriausiai pastačiau automobilį ne taip ir kažkas susinervino. Paskambinau policijai, papasakojau apie išdaužtą langą ir tik tada prisiminiau... Taigi visa įranga ten buvo! Tą dieną aš turėjau 3 filmavimus. Visa laimė, kad draugai labai greitai sureagavo – jie paskolino kamerą ir nuvažiavo į vieną renginį“, – sėkmingą pabaigą prisiminė videografas..
Filmuoti teko ir už Atlanto
Nors per pastaruosius metus Andriaus pajamos dvigubėjo, vyras neslepia – jei tai būtų verslas, žiūrintis tik finansinės naudos, tokių renginių filmavimo nebūtų imamasi. Tačiau norint prisidėti prie kilnaus renginio tikslo, kartais uždarbis yra antraeilis dalykas.
„Veža tai, kad patinka darbas. Turiu komandą, kuriai patinka dirbti. Pastovių darbuotojų nėra – neapsimoka. Dabar, kai žmonės gali dirbti pagal individualią veiklą, yra renginys ir pasisamdai. Dažniausiai dirbame tryse.
Maksimaliai esame dirbę 15 žmonių komandoje, o mums skirtas biudžetas buvo 2 tūkst. eurų. Tada dirbome festivalyje, kuris vyko kelias dienas – joks normalus žmogus tam tikriausiai nepasirašytų“, – svarstė Andrius.
Dirbant šį darbą videografui tenka pakeliauti ir po užsienio šalis. Per paskutinę kelionę vyras turėjo progą pažinti Ameriką, ten dirbo mėnesį laiko.
„Kadangi turiu šeimą, tai negaliu savanoriauti. Tariausi, kad man apmokėtų skrydžio ir apgyvendinimo išlaidas, taip pat buvo skirta tam tikra suma – ji nėra didelė, man atrodo, 1,5 tūkst. eurų. Bet kai gauni ir kelionę, ir parsiveži šiek tiek pinigų, tai visai nieko. Tuo metu ir Lietuvoje vyko 5–6 renginiai, kuriuos aptarnavo komanda, tad uždarbio liko ir iš ten“, – pasakojo Andrius.
Sėkmingai gyvena ne tik prezidentai?
Jaunasis verslininkas sako, jog vystyti verslą reikia tokiu greičiu, kokiu gebama uždirbti pinigus. Dėl šios priežasties Andrius palaiko idėją, kad plėtojant verslą nebūtina imti paskolos.
„Geriau po truputį, bet ramiau miegoti naktį. Viskas baigsis kažkada. Ar tu norėsi 20 metų stresuoti, kad 10 metų anksčiau užsidirbtum visus turtus, kurių bus negana? Materialūs turtai yra gerai, bet tai nėra galutinis tikslas. Koks tu buvai žmogus ir kaip tu gyvenai – čia yra daugiau prasmės ir vertės“, – mintimis dalijosi vyras.
Andrius įžvelgia ir kitą riziką – skiriant daugiau laiko darbui, mažėja laiko šeimai.
„Vaikai yra nuostabus realybės patikrintojas – prabėgo metai, jie niekur nebegrįš. Vaikas jau vaikšto, laksto, kalba ir tu jau to momento nebesusigrąžinsi. O kas vėliau prisimins, kad tu daug dirbai? Tavo šeima. Niekam kitam nebus įdomu“, – svarstė videografas.
Ieškodamas savo vaidmens gyvenime, jaunas žmogus, pasak Andriaus, neretai susikuria grandiozinius planus. Tačiau, norint būti laimingu, kartais užtenka visai nedaug.
„Žmonės galvoja, kad reikia būti prezidentu ir gyvenimas bus sėkmingas. Bet gyveni, susirandi žmoną, mylimą darbą ir supranti, kad gyvenimas yra gražus ir tu juo gali džiaugtis tokiu, koks jis yra“, – požiūriu dalijosi vyras.
Padėjo išvengti kraupios nelaimės
Andrius pasakoja, jog save jis pažįsta padėdamas kitiems. O istorijų apie tai – vyro gyvenime ne viena. 2019-ųjų liepą nutikusia istorija pašnekovas sutiko pasidalinti ir su skaitytojais. Tąsyk buvo išgelbėta ne vieno žmogaus gyvybė.
„Visa ta diena buvo labai keista. Aš, kaip tikintis žmogus, manau, kad Dievas mane ruošė. Filmavome renginį Vilniuje, o kolega, kuris turėjo vairuoti grįžtant, prisigėrė. Todėl vairavau aš. Mes susipykom, apsižodžiavom.
Atsimenu, vairuoju aš tą mašiną ir galvoju apie tai, kokie visi kvailiai, koks aš čia vienas protingas. Pavažiavęs dar toliau pagalvojau: Andriau, tai argi gražu? Gal atsiprašyti reikia? Ir aš tiesiog pradėjau melstis. Sulėtinau greitį. Tai, kas vyko toliau, man yra akivaizdus Dievo vedimas“, – istorija dalijosi Andrius.
Pasirodo, jog vyras tik per atsitiktinumą išvengė dar didesnės tragedijos – laiku sulėtinęs greitį, jis pastebėjo į avariją patekusio automobilio keleivius, kurie sužeisti gulėjo ant kelio. Pravažiavęs pro avarijos vietą, Andrius savo automobilį sustabdė kelkraštyje ir ėmėsi stabdyti eismo. Kol kartu su videografu važiavę kolegos kvietė pagalbą, pastarasis atjungė rūkti pradėjusį į avariją patekusio automobilio akumuliatorių ir užkirto kelią itin skaudžiai nelaimei.
„Šį įvykį pasitikau visiškoje ramybėje. Tas pyktis, vėliau sekusi malda ir supratimas, kad nesu pasaulio bamba, man padėjo į viską sureaguoti ramiai.
Kai matai žmogų, kuriam reikia pagalbos, apie save tu tikrai negalvoji. Aišku, darai viską, kad nepadarytum daugiau žalos – tai yra numeris vienas. Jei bėgsi gelbėti ir tave patį nuvoš, tikriausiai, daug naudos nebus.“, – pasakojimą užbaigė Andrius.
Naujienų portalas lrytas.lt aštuntus metus tęsia projektą „Verslo genas 2024“ ir kviečia dalyvauti jaunus verslininkus, žmones ir komandas. Registracija vyksta šiame puslapyje: Verslo genas 2024.
