Anot jų, valdantieji bando atimti galimybes iš kito Ministrų kabineto kitaip dėlioti prioritetus. Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis Saulius Skvernelis tvirtina, kad 3 proc. numatytas deficitas nepalieka galimybės atsižvelgti į galimus pokyčius Lietuvos ekonomikoje.
Anot jo, biudžetas sudėliotas ignoruojant faktą, kad mokestinė reforma įvykdyta nebuvo.
„3 proc. skolos (deficito – ELTA) rodiklis nepalieka jokios galimybės kitai Vyriausybei varijuoti ir reaguoti į pokyčius. Tarp to, ir jei pajamos nerenkamos taip, kaip suplanuota. Yra palikta „Atominė bomba“, – Seime žurnalistams teigė jis.
„Šiame biudžete elgiamasi, lyg būtų padaryta mokestinė reforma“, – tvirtino jis.
Anot politiko, po rinkimų susiformavusi nauja Vyriausybė turės greitai perorientuoti biudžeto projektą, ištaisant didžiąsias klaidas. Jis taip pat mano, kad biudžetas turės būti taisomas ir 2025 m. viduryje.
„Jei bus pasikeitimas valdančiosios daugumos, reikės iki naujųjų metų reikės sureaguoti į poreikius, kurie neatidėliotini. Mes matome byrančią viešąją sistemą, reikės atsižvelgti į socialines programas. Bet po to, kad nebūtų išstumta į tradicinį bet ko tvirtinimą. O po to, ramiai, turint pusę metų bus peržvelgiami prioritetai, kaip pajamos bus gaunamos“, – komentavo jis.
V. Ąžuolas: trimečiu biudžetu bandomos surišti kitos valdžios rankos
Tuo metu Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungai priklausantis Valius Ąžuolas kritikavo tai, kad biudžetas trimetis, kadangi, anot jo, valdantieji taip bando „surišti rankas“.
„Valdantieji atnešė trimetį biudžetą, kad surišti rankas. (...) Tai, ką jie sudirbo, naujoji valdančioji dauguma turės keisti iš esmės“, – žurnalistams tvirtino jis.
Parlamentaras sukritikavo kelių finansavimui skiriamas lėšas, tvirtindamas, kad valdantieji blokavo priemones, kurios užtikrintų reikalingą finansavimą.
Be to, anot jo, nors įsipareigota atlyginimus kelti mokytojams, pareigūnams, tačiau kiti pažadai yra laužomi.
„Kelių finansavimas net nėra didinamas, o jis yra mažinamas. Ir čia po to, kur ministrė užblokavo lenkiško modelio kelių fondo kūrimą, kur buvo galima pritraukti lėšų“, – teigė jis. „Mokytojų algų didėjimas ne nuo sausio, o rugsėjo 1 d. Iš policijos visiškas pasityčiojimas. Iš struktūrų tyčiojamasi toliau“, – sakė jis.
R. Budbergytė: reikės ieškoti rezervų
Socialdemokratų frakcijos Seime pirmininkė Rasa Budbergytė toliau kritikuoja neapmokestinamo pajamų dydžio (NPD) nedidinimą.
Anot jos, nors išmokos auga, dėl nedidinamo NPD, augančių akcizų ir nuo 2025 m. išaugsiančių kainų, žemiau skurdo ribos esančios grupės bus paveiktos neigiamai.
„Yra nepadidintas NPD. Tai reiškia, kad konservatoriai rūpinasi turtingais žmonėmis. Jų progresyvumo lygį, mokestine prasme sumažino, jų daugiau neapmokestino. Tuo tarpų tai silpnai vidutinei klasei neturėjo pinigų ir čia neturima kur sukrapštyti. Tai labai krenta į akis“, – aiškino ji.
„Socialinės išmokos, ar tai būtų pensijos ar kitos išmokos. Kalbama, koks augimas, 2 mlrd. eurų skirta. Bet sausio 1 d. tai gi vis tiek akcizai kurui augs ir tas persikels į grandines. Iš tiesų kai kurioms grupėms, kaip kad pensininkai, kurie ant skurdo ribos, jiems bus skaudu“, – vertino ji. Politikė taip pat pastebėjo, kad sumažėjo gynybos finansavimo proporcija biudžete.
„Net gynybai skirta mažiau, nei dabar. Tai džiūgauti nėra čia ko“, – tvirtino R. Budbergytė.
2025 m. biudžeto projekte numatyta, kad bendrai žmonių pajamų didinimui bus skirta 1,9 mlrd. eurų.
Į tai įeis dirbančiųjų pajamų, paramos pažeidžiamiesiems visuomenės asmenims, senatvės pensijų didinimas ir mokytojų darbo užmokesčio didinimas.
Dirbančiųjų pajamoms didinti numatyta apie 792 mlrd. eurų, iš kurių 38,6 mln. – minimalios mėnesinės algos (MMA) didinimui, 24,2 mln. eurų skirta mažų koeficientų didinimui dėl augančio MMA. 2025 m. MMA bus 12,3 proc. didesnė ir sieks 1038 eurus „į rankas“.
Taip pat numatoma, kad 2025 metais vidutinė senatvės pensija su būtinuoju stažu didės 81 eurų ir sieks 721 eurus, tai 321 eurų augimas nuo 2020 m.
Skaičiuojama, kad 2025 m. biudžetų išlaidos, neįskaitant Europos Sąjungos ir „Naujos kartos Lietuva“ paskolos lėšų sudarys 30,3 mlrd. eurų – didžiausią dalį, 11,5 mlrd. eurų sudarys išlaidos socialinei apsaugai, sveikatos apsaugai – 4,4 mlrd. eurų ir švietimui – 4,3 mlrd. eurų.
Bendroms valstybėms paslaugoms numatoma 2,5 mlrd. eurų išlaidų, gynybai – 2,5 mlrd. eurų, ekonomikai – 1,97 mlrd. eurų, o viešajai tvarkai ir visuomenės apsaugai 994 mln. eurų.
Galiausiai poilsiui, kultūrai ir religijai numatyta 909 mln. eurų išlaidų, būstui ir komunaliniam ūkiui – 678 mln. eurų, aplinkos apsauga – 438 mln. eurų.
Lyginant su 2024 m., biudžetų išlaidų augimas kitais metais numatomas visose srityse.
Kritikuoja ir koalicijos partneriai
Finansų ministrei Gintarei Skaistei ketvirtadienį Seime teikiant ateinančių metų šalies biudžetą, liberalų lyderė Viktorija Čmilytė-Nielsen projekto pristatymo procesą vadina „konservatoriška“ tendencija neišdiskutuoti svarbių klausimų su partneriais.
Tokios nuomonės laikosi ir „laisviečių“ lyderė Aušrinė Armonaitė – ji pati tikina apie biudžetą sužinojusi trečiadienį.
„Akivaizdu, kad derinimo vis pritrūksta, kalbant apie biudžeto projektą, teisingiau, yra derinimas kai kuriuose atskiruose sektoriuose, bet visumoje tai yra konservatoriškas biudžetas. Tai ta tendencija, kuri buvo visus ketverius metus, ji, ypač per rinkiminį periodą, natūralu, kad nepasikeitė“, – žurnalistams Seime ketvirtadienį sakė V. Čmilytė-Nielsen.
Anot jos, Liberalų sąjūdis siūlys didinti finansavimą keliams.
Anksčiau parlamentarės frakcijos kolega Eugenijus Gentvilas yra išsakęs mintį, kad liberalai siūlys išlaidas keliams padengti iš kuro akcizo lėšų.
„Kalbant apie silpnąsias pasiūlyto biudžeto puses – taip, finansavimas keliams yra toks akivaizdus trūkumas, kurį reikės taisyti“, – sakė V. Čmilytė-Nielsen.
„80 proc. nuo kuro akcizo per galbūt vienus metus pasiekti būtų nerealistiška, bet turėtų bent jau didėti finansavimas keliams, šitos mes visiškai nematome, o situacija yra pakankamai kritinė, ją reikia taisyti“, – tikino Seimo pirmininkė.
Tiesa, V. Čmilytės-Nielsen teigimu, vertinant siūlomą biudžeto projektą kaip visumą, dalis siūlymų yra tinkami, išpildo įsipareigojimus, „Gerai, kad yra laikomasi įsipareigojimo atskiriems sektoriams, kaip pavyzdžiui švietimo sektoriui, tai yra tęsimas žodis“, – teigė jis.
V. Čmilytės-Nielsen teigimu, siūlomas biudžetas turi ir „socialdemokratiškumo“ bruožų – numatyta didelė dalis pašalpoms, išmokoms, mažesnės paskatos dirbti.
A. Armonaitė: apie biudžeto projektą sužinojome kartu su žurnalistais
Tuo tarpu Laisvės partijos lyderė Aušrinė Armonaitė teigė apie biudžeto projektą sužinojusi žurnalistų spaudos konferencijos trečiadienį metu.
„Apskritai pakalbėkime, kaip mes pamatėme biudžetą – spaudos konferencijoje. Bet čia nieko naujo, čia yra įprasta konservatorių teismo forma“, – sakė A. Armonaitė.
„Kartu su jumis, praktiškai tuo pat metu ir susipažinome“, – ironizavo ji.
Politikės teigimu, nors frakcija dar nesutarė, kokias korekcijas siūlys, visgi mato poreikį didinti šiuo kol kas stagnuojantį neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD), finansavimą keliams.
Tiesa, Susisiekimo ministerijai vadovauja „laisviečių“ deleguotas ministras Marius Skuodis, vedęs pokalbius su Finansų ministerija dėl biudžeto.
„Galėtų ministras pats pakomentuoti apie savo derybas su ministerija, bet neabejoju, kad Seime šis klausimas bus pataisytas“, – tikino A. Armonaitė.
ELTA primena, kad trečiadienį Vyriausybės posėdyje G. Skaistė pristatė planuojamą 2025 m. valstybės biudžetą.
Numatyta, kad 2025 m. biudžeto pajamos sieks 17,98 mlrd. eurų, išlaidos – 23,02 mlrd. eurų.
Lyginant su praėjusiais metais, numatoma, kad biudžeto pajamos augs 1 mlrd. eurų (5,9 proc.), išlaidos – virš 2,4 mlrd. eurų (11,7 proc.).
Valdžios sektoriaus skola 2025 m. sudarys 42,3 proc. BVP, deficitas – 3 proc. nuo BVP.
Lietuvos kelių priežiūrai ir tvarkymai kitų metų biudžete numatyta skirti 784 mln. eurų, 2024 m. šiam tikslui skirta 882 mln. eurų.
Kelių priežiūros ir plėtros programoje (KPPP) numatyti 563,2 mln. eurai, o lėšos iš gynybos fondo lėšų kariniam mobilumui sieks 59,1 mln. eurų.
Dar 161,2 mln. eurų numatyti iš ES finansinės paramos (Europos infrastruktūros tinklų priemonės, 2021–2027 m. ES fondų lėšų).
